„Radiacijos lygis nepakilo nei uždarojoje zonoje, nei gretimose vietovėse“, – sakoma zonos administracijos pranešime.
Ukrainos premjeras Volodymyras Hroismanas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad „radiacijos lygis yra saugus. Kijeve ir pačios Černobylio elektrinės teritorijoje jis yra žymiai mažesnis nei leistinas lygis. Taigi, nėra ko nerimauti“.
„Dar kartą pabrėžiu situacija yra visiškai kontroliuojama“, – pridūrė jis.
Gaisras įsiplieskė antradienio rytą sausos žolės plote aukštos radiacijos zonoje, mažiau nei 10 km nutolusioje nuo elektrinės, o vėliau ugnis persimetė į 10 ha mišką, sakoma valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pranešimuose.
Pareigūnai pasidalijo nuotraukomis, kuriose matomi nuo miško kylantys dūmai ir liepsnos, apėmusios sausos žolės plotą.
Ukrainos branduolinės pramonės kontrolės institucija nurodė, kad buvusioje Černobylio elektrinėje neįvyko nieko bloga; jai šis gaisras jokios grėsmės nekelia.
Gaisrą gesina per 130 ugniagesių, jiems padeda du lėktuvai ir sraigtasparnis, pranešė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Pasak jos, vėjas pučia ne sostinės kryptimi.
Netoli Černobylio elektrinės esantys miškai ir žolė užsiliepsnoja neretai. 2015 metais įsiplieskęs miško gaisras truko keturias dienas.
1986-ųjų balandžio 26-ąją per nepavykusį saugumo bandymą sprogo apie 100 km į šiaurę nuo Kijevo esančios Černobylio elektrinės ketvirtasis reaktorius.
Jis degė 10 dienų, išmesdamas radiacijos debesis. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, jie užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos.
Sovietų valdžia avariją mėgino nuslėpti. Pirmoji aliarmą balandžio 28 dieną paskelbė Švedija, užfiksavusi nepaaiškinamą savo radiacijos fono padidėjimą. Tuometinis Komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas katastrofos viešai nepripažino iki gegužės 14 dienos.
Kone 350 tūkst. žmonių, gyvenusių 30 km spinduliu aplink elektrinę, daugeliui metų buvo evakuoti.
Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kurių dauguma buvo kariškiai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, buvo Maskvos nusiųsti – beveik be jokių apsaugos priemonių – padėti gesinti reaktoriaus gaisro.
Apie žuvusiųjų tiesiogiai nuo avarijos skaičių vis dar ginčijamasi, o skaičiavimai svyruoja nuo 30 iki 100 tūkstančių.
Sprogęs reaktorius 2016 metų spalį buvo uždengtas didžiuliu metaliniu 2,1 mlrd. eurų kainavusiu sarkofagu, kurio gamybą ir įrengimą apmokėjo tarptautiniai donorai. Siekiama, kad iš elektrinės nenutekėtų daugiau radiacijos bei užtikrinti ateities europiečių kartų saugumą.
Oficialiais vertinimais, įrengus sarkofagą radiacijos lygis prie reaktoriaus per metus nukrito 90 procentais.