„Šiandien naktį sustojo mano geriausio draugo Henadijaus Kerneso didžiulė gera širdis, – sakoma P. Fukso „Telegram“ žinutėje. – Koronavirusinės infekcijos padariniai smarkiai sutrikdė jo organizmo gyvybiškai svarbių organų ir sistemų veiklą.“
H. Kernesui buvo 61-eri.
Prorusiškų pažiūrų Charkovo meras buvo gydomas garsioje Berlyno klinikoje „Charite“, kur buvo paguldytas rugsėjo 17 dieną dėl COVID-19. Viešumoje jis nesirodė nuo rugpjūčio pabaigos, kai H. Kernesui buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija ir plaučių uždegimas.
H. Kernesas buvo spalvingo charakterio veikėjas: anksčiau jis buvo teistas dėl vagystės ir sukčiavimo, taip pat garsėjo nepakantumu kitokioms nuomonėms.
H.Kernesas taip pat buvo patekęs į teisėsaugos akiratį dėl įtariamo pagrobimo ir kankinimo, tačiau jis išliko 1,4 mln. gyventojų turinčio miesto, esančio netoli sienos su Rusija, mero poste.
Jis buvo žinomas dėl to, jog itin griežtai malšino provakarietiškų aktyvistų demonstracijas, krėtusias Ukrainą nuo 2013 metų lapkričio ir kitų metų vasarį vainikuotas vadinamosios Maidano revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Kremliaus palaikomas šalies prezidentas ir jo vyriausybė.
Kai provakarietiški demonstrantai nuvertė prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, H.Kernesas trumpam buvo pabėgęs iš Charkovo į Rusiją, bet vėliau laikėsi nuosaikesnės pozicijos naujosios Kijevo vyriausybės atžvilgiu.
Nuo tada jis sakydavo esantis „vieningos Ukrainos“ šalininkas ir kritikavo Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
2014 metų balandį H. Kernesas buvo pašautas į nugarą, kai bėgiojo Charkovo pakraštyje, bet liko gyvas, nors buvo prikaustytas prie vežimėlio.
Charkovo meru jis pirmąkart išrinktas 2010 metais, o paskutinį kartą buvo perrinktas šių metų spalį.