Iš Argentinos kilusiam pontifikui ši kelionė į užsienį bus 22-a, o į Lotynų Ameriką – šešta. Pranciškus planuoja pasisakyti įvairiomis temomis, pradedant klimato kaita baigiant kasybos pramonės poveikiu, tačiau dėl neramios politinė padėties abiejose šalyse jis turės elgtis itin atsargiai.
Čilė šiuo metu išgyvena pereinamąjį laikotarpį po milijardieriaus Sebastiano Pineros pergalės prezidento rinkimuose. S. Pinera yra palaikomas konservatyviojo visuomenės sluoksnio, nepatenkinto jo centro kairiųjų pažiūrų pirmtakės parama tos pačios lyties santuokai ir abortams.
Pranciškus susitiks su kadenciją baigiančia prezidente Michelle Bachelet, o vėliau, ne tokioje oficialioje aplinkoje, susitiks ir su ją kovo mėnesį pakeisiančiu S. Pinera.
Popiežius taip pat asmeniškai susitiks su dviem buvusio diktatoriaus Augusto Pinocheto režimo aukomis.
Peru šį mėnesį supurtė protestai dėl itin prieštaringai vertinamo sprendimo paleisti buvusį prezidentą Alberto Fujimori, nuteistą už žmogaus teisių pažeidimus ir atlikusį tik mažiau nei pusę jam skirtos 25 metų įkalinimo bausmės.
Sprendimą suteikti jam malonę priėmė prezidentas Pedro Pablo Kuczynski. Be to, valstybės vadovas kaltinamas melavęs, kad nuslėptų ryšius su viena Brazilijos kompanija, prisipažinusia dėl savo vykdytos didelio masto korupcijos.
Peru vardas mirgėjo antraštėse po Vatikano šią savaitę priimto sprendimo perimti vieno katalikų judėjimo valdymą, nes jo įkūrėjas Luisas Fernando Figari yra kaltinamas seksualiniu ir psichologiniu smurtu prieš nepilnamečius.
Aukų paramos grupės popiežiui pažėrė kritikos, nes jis leido L. F. Figari ramiai išeiti į pensiją Romoje.
Oficialus susitikimas su išnaudojimo aukomis nesuplanuotas, tačiau popiežius galbūt susitiks su keletu nukentėjusiųjų nedalyvaujant žiniasklaidai.
Išskirtinis dėmesys – Amazonės miškams
Svarbus sausio 15-21 dienomis vyksiančios kelionės akcentas bus pietų susitikimai su vietos indėnų genčių atstovais.
Temuke popiežius kalbėsis su mapučių genties atstovais, sudarančiais apie septynis procentus Čilės gyventojų. Iki 1541 metų, kai atvyko ispanų kolonistai, šios tautelės žmonės gyveno didelėje teritorijoje. Mapučiai jau seniai protestuoja prieš jų protėvių žemių užgrobimą.
Ne visi džiaugiasi atvyksiančiu popiežiumi, kaip pavyzdžiui, Araukanijos regione veikianti viena radikali aktyvistų grupė, protestuojanti prieš Pranciškaus vizitą, įvykdė ūkių, miškovežių ir bažnyčių padegimų.
Prekybiniame miestelyje Puerto Maldonade, esančiame tarp Amazonės drėgnųjų atogrąžų miškų pietvakarių Peru, popiežių Pranciškų pasitiks apie 3 500 čiabuvių, atvyksiančių iš didelės teritorijos nuo Bolivijos iki Brazilijos.
Pranciškus ypatingą dėmesį skiria aplinkosaugai ir Amazonės atogrąžų miškams. Kitais metais pontifikas surengs šio regiono vyskupų nepaprastąjį susirinkimą, per kurį ragins prisidėti užtikrinant vietos indėnų teises ir atkreipti dėmesį į pasaulio „žaliųjų plaučių“ naikinimą.
Raginimas pabusti
Popiežiaus vizito tikslas – ne vien aplankyti minias žmonių. Vietos bažnyčioms „reikalingas sukrėtimas“, kad jos „pabustų“ ir imtųsi priemonių prieš pernelyg atlaidų požiūrį į seksualinio išnaudojimo skandalus, jau dešimtmečius persekiojančius Katalikų Bažnyčią, naujienų agentūrai AFP sakė vienas pontifikui artimas šaltinis.
Popiežius Pranciškus taip pat pasinaudos šia galimybe už uždarų durų susitikti su vietos dvasininkais ir spausti juos labiau atsiliepti į jo raginimą, kad Bažnyčia turi būti atvira, gailestinga ir įsitraukusi į visuomenės gyvenimą.
„Per Pinocheto diktatūrą Bažnyčia buvo laikoma atskaitos tašku žmogaus teisių apsaugos klausimu“, – sakė Čilės ambasadorius prie Šventojo Sosto Mariano Fernandezas Amunategui.
„Mūsų dienomis vyskupų vardai yra mažiau žinomi, sekuliarizacija sumenkino jų vaidmenį“, – sakė ambasadorius.
Nors katalikai sudaro 85–90 procentų Peru gyventojų, Čilėje šis skaičius 2006–2014 metais sumažėjo nuo 70 iki 67 procentų, o ateistų skaičius viršijo 22 procentus.
Ši kelionė 81-erių popiežiui bus ir fiziškai sunki: Pranciškaus laukia 10 skrydžių; jam teks sukarti 30 tūkst. kilometrų, atlaikyti karštą ir drėgną klimatą.
Tikėtina, kad pontifikui kelionė taip pat pažadins šiltų prisiminimų: iš Argentinos kilęs popiežius jaunystėje yra studijavęs Čilėje. Jis pasikvietė vieną savo draugą jėzuitą iš Čilės kartu su juo vykti į šią kelionę.
Užpultos kelios bažnyčios
Artėjant popiežiaus Pranciškaus vizitui Čilėje, šioje Lotynų Amerikos valstybėje užpultos kelios bažnyčios, praneša BBC.
Trys šalies sostinėje Santjage veikiantys maldos namai apgadinti į juos metus padegamąsias bombas. Bažnyčiose paliktose skrajutėse grasinama, kad kitas sprogmuo bus skirtas popiežiui.
Tuo metu brošiūroje, paliktoje kitoje, į pietus nuo šalies sostinės esančioje bažnyčioje, užsimenama apie Mapučių – vienos iš šalyje gyvenančių indėnų tautų - teritorijoje vyraujantį aktyvizmą.
Kol kas dėl išpuolių nesulaikytas nė vienas įtariamasis. Vatikanas šių incidentų nekomentuoja.
Antradienį viename Santjago parkų popiežius laikys mišias, į kurias, laukiama, turėtų susirinkti šimtai tūkstančių tikinčiųjų.
Čilėje pontifikas taip pat susitiks su jau minėtų Mapučių lyderiais, teigiančiais, kad didžiuliai privatūs ūkiai ir milžiniški miškų želdynai Pietų Čilėje nualino jų gyvenamas žemes ir įstūmė žmones į skurdą.
Vėliau vizitą po Lotynų Ameriką Šventasis Tėvas tęs Peru.