Čilės vėliavą Antarktidoje įsmeigė pats prezidentas, lydimas vyriausybės ir kariuomenės pareigūnų. Ar tai reiškia, kad politiniai ginčai dėl ledinio žemyno dar rusena?
„Žinome, kad ši teritorija kelia daug lūkesčių. Tai milžiniški vandens ištekliai, neribotos galimybės moksliniams tyrimams“, – teigė Čilės gynybos ministras Rodrigo Hinzpeteris.
Pagal Antarkties sutartį, žemynas paskelbtas politiškai neutralus. Tai visiems priklausanti žemė, pirmiausia skirta moksliniams tyrinėjimams. Karybai ir pramonei vietos nėra. Tačiau Čilės, kaip ir Argentinos ar Jungtinių Valstijų, bazėse yra šiek tiek karinio personalo, esą jis būtinas tyrimams.
„Ši nauja bazė bus viena iš trijų, kaip ir amerikiečių bei kinų, įrengtų arčiausiai Pietų ašigalio“, – kalbėjo Čilės prezidentas Sebastianas Pinera.
Čilė neatsisako teritorinių pretenzijų į dalį žemyno, kaip ir Naujoji Zelandija, Australija, Norvegija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Argentina. Dėl daugumos teritorijų jos tarpusavyje sutaria, nors tarptautinė bendruomenė į tai ir nekreipia dėmesio.
Tačiau vienos dalies nori ir britai, ir argentiniečiai, ir čiliečiai. Praėjusiais metais tai net sukėlė diplomatinį konfliktą. Argentina ant kilimėlio išsikvietė britų ambasadorių, kai jo vyriausybė sugalvojo vieną iš bevardžių teritorijų pavadinti karalienės Elžbietos II vardu. Tai buvo dovana deimantinių monarchės karaliavimo metinių proga.