Amerikiečių pareigūnai oficialiai dar nepaskelbė, kad šis mūšis yra laimėtas, tačiau toks įvykių posūkis žymi reikšmingą karo su „Islamo valstybe“ momentą ir, galbūt, kalbant konvenciniais kariniais terminais, jo pabaigą.
Vienas Sirijos demokratinių pajėgų kovotojas antradienį Rakos centre iškėlė šios grupuotės vėliavą, rašo CNN.
Galbūt Mosulo miestas Irake buvo didžiausias populiacijos centras, kurį buvo užėmę „Islamo valstybės“ teroristai, tačiau Raka buvo šios grupuotės galios lopšys. Tai buvo vienas didesnių Sirijos miestų, kurį „Islamo valstybė“ užėmė pirmiausia, ir kurį ši grupuotė paskelbė savo sostine.
Iki 2013 metų pabaigos, kai džihadistai įsiveržė į Raką, šis miestas dešimtmečiais gyvavo kaip sekuliari oazė Sirijos režimo dykumoje. Tačiau pilietinis karas jame buvo sukėlęs chaosą. „Islamo valstybė“ greitai pažymėjo jį savo bjauriu antspaudu – viešomis egzekucijomis, įskaitant galvų pjaustymus.
Raka po truputį virto šios grupuotės pasaulinių operacijų centru. Jos nacionalinė ligoninė ir stadionas buvo paversti štabu, kur buvo planuojamos atakos prieš taikinius užsienyje.
Kai „Islamo valstybė“ prarado Mosulą, ant Rakos jau buvo užmesta JAV koalicijos kilpa, bet milžiniška šio miesto reikšmė „Islamo valstybei“ išliko. Dabar Raka yra atimta iš šios teroristinės grupuotės rankų.
Sirijoje ir Irako dykumoje tebėra miestelių ir gyvenviečių, kurias vis dar kontroliuoja „Islamo valstybė“, bet ji nebevaldo jokio didesnio miesto. Tai iš esmės reiškia ne ką kita, kaip apsišaukėliško „kalifato“ ir visos „Islamo valstybės“ eros pabaigą. Dabar jos šalininkai gali burtis internete ir tik prisiminimais grįžti į tuos laikus, kai „Islamo valstybė“ valdė realias teritorijas. Šios teroristinės grupuotės, kokią mes ją pažinojome, jau nebėra, skelbia CNN.
Manoma, kad grupuotė egzistuos padriko sukilimo forma ir blaškysis tarp įvairių vietovių, kur galės pasislėpti tarp savo šalininkų. Kai kurie iš jų įsikūrę palei Eufrato upę, kur, kaip spėjama, slepiasi ir galimai sužeistas grupuotės lyderis Abu Bakras al-Baghdadi.
Tačiau iš pačios grupuotės liko tik idėja – prisiminimai apie tuos laikus, kai egzistavo kalifatas, kol jį suardė tarptautinė koalicija.
Džihadistų keliama grėsmė ir toliau liks reikšminga problema Vakaruose, kur dažnai pakanka vien pačios „Islamo valstybės“ idėjos, kad pavieniai pamišę asmenys rėžtųsi automobiliais į nekaltus praeivius.
Tačiau toms kelioms atakoms, kurios galėjo būti centralizuotai suplanuotos iš Rakos, nebeliko sąmokslus rengiančių „smegenų“, galinčių nuspausti gaiduką, arba, kitaip tariant, geografinės vietovės, kurioje „Islamo valstybės“ lyderiai galėtų prisiimti atsakomybę už kokį nors išpuolį.
Kas valdys Raką?
Pagal JAV koalicijos ir Sirijos demokratinių pajėgų planą, Rakos valdymą netrukus turėtų perimti civilinė valdančioji taryba, išrinkta iš vietos arabų. Ją palaikys laikinosios saugumo pajėgos. Tačiau šis planas turi skylių.
Sirijos demokratines pajėgas sudaro daugiausia kurdai, kurie veikiausiai neturės ilgalaikio intereso pasilikti Rakoje, kur gyvena daugiausia arabai. Tačiau tikrieji šio miesto gyventojai arabai arba pasitraukė į pabėgėlių stovyklas, arba prisišliejo prie „Islamo valstybės“.
Šie arabai yra daugiausia sunitai ir sudaro tą Sirijos gyventojų dalį, kurią labiausiai persekioja Sirijos režimas. Sunitai taip pat kenčia ir kaimyniniame Irake, kurį valdo šiitų vyriausybė. Be to, būtent tarp sunitų „Islamo valstybė“ užverbavo daugumą savo narių.
Sunitų skriaudas dar reikia išspręsti tiek Irake, tiek Sirijoje, bet jie neturi jokios tarptautiniu mastu pripažįstamos vadovybės, galinčios jiems atstovauti. Taigi idėja sudaryti darnią ir sėkmingai dirbančią prosunitišką tarybą atrodo mažai reali.
Be to, Rakoje, kurią su žeme sulygino mėnesiais trukę oro antskrydžiai, beveik nėra ką valdyti – šiam miestui dabar reikia milijardų, kad būtų atstatyta jo infrastruktūra.
Raka dabar atsidurs tarp dviejų ar trijų konkuruojančių grupių. Vos už keliasdešimties kilometrų prasideda Rusijos kariuomenės remiamo Sirijos režimo valdos, o Sirijos prezidentas Basharas al Assadas kadaise yra išreiškęs troškimą susigrąžinti į savo rankas visą Sirijos teritoriją.
Į šiaurę nuo Rakos įtvirtinti savo tėvynę siekia kurdai, kurie gali pasitelkti šį miestą kaip derybų kozirį. Galiausiai lieka vietos gyventojai – senosios Rakos populiacijos likučiai. Jie skiriasi savo lojalumo prioritetais ir neturi kur gyventi – daugeliu atvejų iš jų namų yra likę tik griuvėsiai.
Taigi Raka iš visų aukštinamo miesto yra virtusi griuvėsiais, kurių iš esmės niekas gali nenorėti.