Aukšto rango Britanijos ir ES šaltiniai, pageidavę neviešinti jų vardų, sakė Britanijos savaitraščiui „The Observer“, kad Jungtinei Karalystei būtų leista iki septynerių metų nepriimti darbininkų iš ES šalių, bet palikta nuolatinė prieiga prie vieningosios rinkos.
Pasak jų, Jungtinė Karalystė toliau turėtų mokėti dideles įmokas į ES biudžetą, kaip daro kitos su Bendrija asocijuotos šalys, tokios kaip Norvegija ir Šveicarija.
Septynerių metų pertrauka būtų daug radikalesnis sprendimas negu pasiūlymas ketveriems metams įšaldyti kai kurias lengvatas imigrantams iš ES šalių, pateiktas Britanijai prieš referendumą dėl pasitraukimo iš bloko.
Komentuodamas sekmadienį paskelbtą „The Observer“ pranešimą, Nyderlandų europarlamentaras Hansas van Baalenas sakė, kad Jungtinė Karalystė taip pat turėtų leisti pasilikti anksčiau atvykusiems migrantams iš Europos.
„Jeigu ES piliečių, dabar gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisės būtų visam laikui garantuotos JK vyriausybės, manau, galėtume svarstyti kokios nors formos nepaprastąjį laisvo darbo jėgos judėjimo sustabdymą“, – nurodė jis.
Britanijos indėlio į ES biudžetą klausimas tai pat gali būti opus.
Jungtinė Karalystė praeitais metais sumokėjo į ES iždą 21,2 mlrd. eurų.
Šalis susigrąžino 5,8 mlrd. eurų permoką pagal sutartimis įtvirtintas lengvatas, taip pat gavo 5,3 mlrd. tiesioginių išmokų Britanijos ūkininkams ir kitiems naudos gavėjams. Dėl privilegijų ir išmokų tektų derėtis iš naujo, todėl tikėtina, kad Britanijos indėlis po „Brexit“ išliktų gana didelis.
JK galės pradėti oficialias derybas dėl „skyrybų“ su Europos Sąjunga tik teisiškai informavusi Bendriją apie ketinimą pasitraukti pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį.
Kalbėdamasis su Britanijos nacionaliniu transliuotoju BBC Konservatorių partijos pirmininkas Patrickas McLoughlinas sakė, kad turėtų įvykti iki kitų visuotinių rinkimų, kurie turbūt bus ne anksčiau negu 2020 metais.
Vyriausybės advokatas Jasonas Coppelas praeitą savaitę sakė Britanijos Aukštajam Teismui, kas išstojimo procedūra nebus inicijuota anksčiau negu 2017 metais.
Aukščiausio rango ES pareigūnai ir lyderiai, tokie kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kategoriškai atmetė galimybę surengti neformalias derybas dėl būsimų ryšių su JK, kol nebus inicijuotas 50-asis straipsnis.