Vyriausiasis ES derybininkas Michelis Barnier sakė, kad derybų su britų „Brexit“ ministru Davidu Davisu, prasidėjusių praėjus metams po šalies referendumo, per kurį nuspręsta palikti Bendriją, pradžia buvo „sėkminga“.
Kruopščiai suplanuotose derybose, per kurias derybininkai netgi apsikeitė su alpinizmu susijusiomis dovanomis, buvo susitarta pirmiausia aptarti išstojimo sąlygas, ir tik tada pradėti derėtis dėl būsimo prekybos susitarimo.
Iš pradžių M. Barnier ir D. Davisas turės aptarti pačius sudėtingiausius klausimus: maždaug 100 mlrd. eurų Britanijos išstojimo iš Bendrijos sąskaitą, ES piliečių, gyvenančių šalyje, teises ir sienos su Šiaurės Airija likimą.
Tačiau pirmadienį pasiektas susitarimas prieštarauja ankstesniam Britanijos premjerės Theresos May pasiūlymui vienu metu derėtis ir dėl išstojimo sąlygų, ir dėl būsimų santykių.
Prancūzas M. Barnier tvirtai pareiškė, kad ES siūlomas derybų dėl Britanijos išstojimo iš Bendrijos tvarkaraštis po keturių sudėtingų narystės dešimtmečių yra logiškas.
„Jei paklausite, ar ruošiamės nuolaidžiauti, turiu jums pasakyti, kad tai JK palieka ES, bendrąją rinką ir muitų sąjungą, o ne atvirkščiai“, – bendroje spaudos konferencijoje su D. Davisu sakė buvęs eurokomisaras ir Prancūzijos diplomatijos vadovas.
„Pozicija nepasikeitė“
D. Davisas savo ruožtu teigė, kad derybų „pradžia yra daug žadanti“, ir paneigė, kad jo šalis nusileido, sutikusi visus klausimus svarstyti paeiliui.
„Ta pozicija nepasikeitė; ji yra tokia pat kaip ir anksčiau“, – sakė jis. D. Davisas per praėjusių metų referendumą įnirtingai palaikė agitavusiųjų išstoti iš ES stovyklą.
Jis taip pat sakė, kad Britanija linkusi rinktis „kietą „Brexit“ – išstoti ir iš bendrosios ES rinkos, ir iš muitų sąjungos. Jis atmetė spėliones, kad po prasto pasirodymo rinkimuose Th. May galėjo sušvelninti savo poziciją.
„Turime susigrąžinti savo sienų kontrolę; paliksime bendrąją rinką ir muitų sąjungą“, – sakė „Brexit“ ministras.
Britai, susirūpinę dėl imigracijos ir suverenumo praradimo, praėjusį birželį per referendumą nusprendė palikti Bendriją. Ji taps pirmąja šalimi, išstosiančia iš kol kas 28 nares turinčios ES.
Šio balsavimo rezultatai buvo didžiulis sukrėtimas Briuseliui, išprovokavęs antieuropietiškų nuotaikų išplitimą o nemažai žmonių, įskaitant dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, ėmė kalbėti apie galimą Bendrijos griūtį.
Vis dėlto Th. May vadovaujamai Konservatorių partijai birželio 8-osios pirmalaikiuose rinkimuose praradus daugumą parlamente, premjerės galimybės siekti „kieto „Brexit“ susilpnėjo.
Britanijos politinis nestabilumas išgąsdino Europos sostines, nes jos tikėjosi, kad derybos eisis sklandžiai ir greitai. Susirūpinimą taip pat kėlė ne kartą Th. May išsakyti perspėjimai pasitraukti iš derybų išvis be jokio susitarimo.
Tuo tarpu M. Barnier sakė, kad „teisingas susitarimas yra įmanomas ir kad jis yra daug geriau nei jokio susitarimo; tai aš šiandien ir pasakiau Davidui. Todėl visą laiką dirbsime su JK, o ne prieš JK“.
„Atkurti pasitikėjimą“
Abi pusės dalyvaus keturiuose derybų etapuose. Kitą kartą M. Barnier ir D. Davisas susitiks liepos 17-ąją. Vėliau, ateinantį rudenį, likusios 27 ES valstybės turės pritarti perėjimui prie prekybos klausimų aptarimo.
Derybos vyks anglų ir prancūzų kalbomis, sakoma bendrame derybininkų pranešime.
D. Davisas sakė, kad premjerė Th. May per ES viršūnių sutikimą ketvirtadienį išdėstys savo pasiūlymus dėl trijų milijonų Bendrijos piliečių, kurie gyvena Britanijoje, ir milijono britų, gyvenančių Europoje. Britanijos vyriausybė kitą pirmadienį paskelbs detalesnį pasiūlymą dėl šių žmonių būsimo statuso.
Kiek anksčiau ES pareigūnai buvo perspėję Th. May, kad neteiktų to pasiūlymo vos prasidėjus deryboms.
„Geriausia, kaip galime praleisti šią savaitę, yra atkurti pasitikėjimą“, o ne pačioje pradžioje spręsti didžiules sudėtingas problemas, sakė vienas šaltinis iš Europos.
Tuo tarpu Berlyne Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabrėžė, kad labai svarbu, jog likusios 27 ES valstybės, išgąsdintos pastarosiomis savaitėmis Th. May žarstytų grasinimų pasitraukti iš derybų, liktų vieningos.
„Norėčiau mums gauti gerą susitarimą, atspindintį abiejų pusių interesus. Vis dėlto 27 mūsų (šalys) formuluos savo interesus labai aiškiai ir, tikiuosi, drauge“, – pareiškė A. Merkel.
Terminas iki 2019-ųjų
Praėjus šokui, kurį sukėlė britų referendumas, pastaraisiais mėnesiais 27 Bendrijos narės atrodo nurimusios ir atgavusios pasitikėjimą po Emmanuelio Macrono pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose.
Be kita ko, proeuropietiškų pažiūrų Prancūzijos lyderis, A. Merkel sąjungininkas, šį sekmadienį nesunkiai laimėjo ir šalies parlamento rinkimus bei dar labiau sustiprino savo valdžią.
Visgi daugelis Briuselyje būgštauja, kad Londonas neturi jokios realios derybų strategijos, nes Th. May patiria didelį spaudimą savo šalyje vis dar bandydama sudaryti susitarimą su konservatyvia Šiaurės Airijos partija, kad išlaikytų valdžią, ir yra kritikuojama dėl nevykusio Londono daugiabučio gaisro pasekmių suvaldymo.
M. Barnier savo ruožtu perspėjo, kad derybos privalo baigtis iki 2018-ųjų spalio, kad visos šalys spėtų ratifikuoti galutinį susitarimą iki 2019-ųjų kovo.