Konservatorių ministrė pirmininkė Theresa May, kuri į valdžią pernai atėjo be nacionalinio balsavimo, atsistatydinus Davidui Cameronui, pirmalaikius rinkimus sušaukė trejais metais pirma laiko, vos po vienų vadovavimo savo vyriausybei metų.
Kodėl šie rinkimai svarbūs?
Šis balsavimas apspręs, kas ateinančius dvejus metus derėsis dėl Britanijos išstojimo iš ES, ir nulems, kokio stiprumo mandatą vyriausybė penkerius metus turės parlamente.
Naujajam Britanijos lyderiui taip pat teks dorotis su teroristų siautėjimo Londono centriniame rajone pasekmėmis. Šis šeštadienio vakarą surengtas išpuolis buvo jau trečia islamistų ataka šalyje per mažiau nei tris mėnesius.
Britanija imasi vadovaujamo vaidmens pasauliui kovojant su terorizmu ir yra labai svarbi JAV vadovaujamos koalicijos, bombarduojančios „Islamo valstybės“ (IS) pozicijas Irake ir Sirijoje, narė.
Ji yra viena iš penkių veto teisę turinčių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinių narių. Kitos nuolatinės narės yra Kinija, Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos.
Kaip vyks rinkimai?
Visoje Jungtinėje Karalystėje yra 650 rinkimų apygardų – vadinasi, absoliučiai daugumai žemuosiuose Bendruomenių Rūmuose reikia 326 parlamentarų.
Prieš praėjusio parlamento paleidimą T. May turėjo nedidelę – 17-os deputatų – darbo persvarą. Premjerė paskelbė pirmalaikius rinkimus, norėdama sustiprinti savo pozicijas prieš derybas dėl „Brexit“.
Kiekvienoje apygardoje laimi daugiausiai balsų surinkęs kandidatas, kuris ir tampa jai atstovaujančiu parlamentaru.
Nors didžiausias dėmesys tenka partijų lyderiams, rinkėjai tiesiogiai nerenka ministro pirmininko – jie savo apygardose renka tik jiems atstovausiantį parlamentarą.
Parlamentas renkamas daugiausiai penkeriems metams; tai reiškia, kad kiti visuotiniai rinkimai turi įvykti vėliausiai 2022 metų birželį.
Balsavimas
Rinkimų apylinkės birželio 8 dieną dirbs nuo 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku iki 22 valandos.
Šalyje yra maždaug 47 mln. registruotų rinkėjų.
Balsuoti gali ne jaunesni kaip 18 metų gyventojai britai, Airijos ir Tautų Sandraugos šalių piliečiai, taip pat užsienyje gyvenantys Britanijos piliečiai, per pastaruosius 15 metų užregistruoti balsuoti Jungtinėje Karalystėje.
Piliečiai privalo užsiregistruoti balsavimui. Balsavimas nėra privalomas.
Pasirinkimo galimybės
Pagrindinės visos Britanijos partijos yra T. May vadovaujami konservatoriai (centro dešinė) ir Jeremy Corbyno vadovaujami leiboristai (kairė). Po jų eina centro kairės Liberalų demokratų partija, prieš Britanijos narystę ES nusistačiusi populistinė Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) ir kairės Žaliųjų partija.
Per praėjusius rinkimus 2015 metais vietų parlamente taip pat laimėjo Škotų nacionalistų partija (kairė), Velso nacionalistų „Plaid Cymru“ (kairė) ir keturios partijos iš Šiaurės Airijos.
Apklausos rodo, kad laimėti turėtų konservatoriai. Tačiau leiboristai galėtų suformuoti vyriausybę su mažesnėmis kairiojo sparno partijomis.
Rinkėjams labiausiai rūpintys klausimai yra „Brexit“, terorizmas, valstybinė Nacionalinės sveikatos priežiūros tarnyba, imigracija ir ekonomika, rodo apklausos.
Kas bus po to?
Balsų skaičiavimas prasidės vos pasibaigus balsavimui. Nugalėtojai turėtų paaiškėti iki birželio 9-osios ryto.
Kaip galėdama greičiau valstybės vadovė, karalienė Elžbieta II, paprašys didžiausias galimybes užsitikrinti Bendruomenių Rūmų pasitikėjimą turinčio žmogaus tapti ministru pirmininku ir formuoti administraciją.
Paprastai šiuo žmogumi tampa didžiausios parlamentinės frakcijos lyderis.
Parlamentas susirinks birželio 13 dieną išrinkti naujo pirmininko ir prisaikdinti deputatų.
Birželio 19 dieną karalienė oficialiai pradės parlamento sesiją ir paskelbs vyriausybės programą ateinantiems parlamentiniams metams.
Tą pačią savaitę taip pat turėtų prasidėti oficialios derybos dėl „Brexit“.