Pradėjęs nuo reformų sutarties, kurią pavyko sudaryti penktadienį per ES viršūnių susitikimą, D. Cameronas nori šeštadienį užsitikrinti didžiosios daugumos savo kabineto narių palaikymą.

„D. Camerono politiškai gerai sekėsi su kitomis šalimis narėmis“ ir „geriausiai, kiek buvo įmanoma“ – su euroskeptikais savo paties Konservatorių partijoje, naujienų agentūrai AFP sakė Europos reformų centro tyrėjas Johnas Springfordas.

D. Cameronas sako, kad Briuselyje sudaryta sutartis Britanijai suteikia „ypatingą statusą“, užtikrindama saugiklius, kad Londonas nebus spaudžiamas įsivesti euro, kad jai nebus taikomas įpareigojimas siekti „vis glaudesnės sąjungos“ ir kad bus suteikta galimybė apriboti socialines lengvatas, taikomas Britanijoje dirbantiems kitų ES šalių piliečiams.

Po šeštadienį įvykusio vyriausybės posėdžio tik šeši ministrai sakė agituosiantys už pasitraukimą prieš birželio 23 dieną vyksiantį referendumą, kuriame bus užduotas klausimas: „Ar Jungtinė Karalystė turėtų likti Europos Sąjungos narė, ar turėtų pasitraukti iš Europos Sąjungos?“

Teisingumo sekretoriaus Michaelo Gove'o, kuris yra D. Camerono artimas asmeninis draugas ir sąjungininkas, sprendimas palaikyti pasitraukimo šalininkų stovyklą tapo skaudžiu smūgiu premjerui, bet ne mažiau buvo svarbus politikos sunkiasvorių, tokių kaip vidaus reikalų sekretorės Theresos May , užsienio reikalų sekretoriaus Philipo Hammondo ir gynybos sekretoriaus Michaelo Fallono , palaikymas tolesnei narystei.

Vis dėlto išlieka svarbus neaiškumas – kurią pusę pasirinks Londono meras Borisas Johnsonas, laikomas potencialiu D.Camerono įpėdiniu.

Šis retkarčiais nusikalbantis, bet populiarus euroskeptiškas politikas gali smarkiai sustiprinti pasitraukimo šalininkų stovyklą, kuriai iki šiol stigo nacionalinio vėliavnešio, jeigu tokiu nelaikyti Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderio Nigelo Farage'o, kuris neįtinka nuosaikių pažiūrų rinkėjams.

Svarbiausias argumentas – požiūris Į D. Cameroną

Kad ir kokie argumentai būtų reiškiami už ir prieš pasilikimą ES, ekspertai sako, kad vargu, ar sutarties su Bendrija detalės turės didelį svorį kampanijoje, kurioje daugiausiai bus diskutuojama apie nacionalinį klestėjimą ir suverenumą.

„Sutartis nebus tiek reikšminga, kad ką nors įtikintų“, – pastebėjo J. Springfordas, pridūręs, kad atmetus uoliausius ES šalininkus ir oponentus, „esantys viduryje balsuos už pagrindinius argumentus, susijusius su ekonomika ir saugumu“.

Europos politikos profesorius Anandas Menonas, dirbantis Londone veikiančiame Karaliaus koledže, taip pat sako, kad būtų „neįtikėtina“, jog kas nors balsuotų, vadovaudamasis sutarties su Es turiniu.

„Kai ateis birželio 23-oji, niekas nekalbės apie tos sutarties specifines detales“, – jis sakė AFP.
Kampanijai įsibėgėjant, D. Cameronui taip pat bus pravartus Londono Sičio – didžiausio Europos finansų centro – ir pagrindinės opozicinės centro kairiosios Leiboristų partijos palaikymas.

Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas priekaištavo, kad D. Camerono derybos su ES tebuvo „antraeilis šou“, bet sakė, kad agituos už Britanijos pasilikimą Bendrijoje, kad apsaugotų investicijas, darbo vietas, taip pat darbuotojų ir vartotojų teises.

Kaip rašo savaitraštis „The Economist“, birželio 23-ąją rinkėjų sprendimas labiausiai priklausys nuo jų požiūrio į D. Cameroną, kuris nenori įsiamžinti istorijoje kaip premjeras, kuris išvedė Britaniją iš Europos Sąjungos.

„Niekas nebus taip svarbu, kaip pono D. Camerono vertinimai“, – pažymėjo leidinys, pridūręs, kad premjero „asmeninis patrauklumas ir gebėjimai“ bus kertiniai veiksniai.

„Jeigu dabar atrodo, kad „pasilikimo“ kampanija nugalės – tai tik dėl to, kad jis (D, Cameronas) išlieka gana mėgstamas ir gerbiamas (pabrėžiant „gana“)“, – teigia „The Economist“.

Vis dėlto premjeras jokiu būdu negalės kliautis mintimi, kad jo stovykla iškovos pergalę.

J. Springfordas įvardijo du pagrindinius išliekančius „rizikos veiksnius“: besitęsiantį didelį migrantų antplūdį Europoje, kuris dar labiau padidės pagerėjus orams vėliau šiais metais, ir bręstančią naują euro zonos krizę, artėjant birželį sukaksiančiam terminui, kai Graikija turės grąžinti svarbias skolas.

Lenkija pabrėžia savo vaidmenį ES susitarime su Didžiąja Britanija

Lenkija pabrėžia savo vaidmenį pasiekiant Europos Sąjungos susitarimą dėl tolimesnio Didižiosios Britanijos likimo Bendrijoje. Susitarimas dėl naujų sąlygų pasiektas šeštadienio naktį. LRT radijo bendradarbė Varšuvoje Nijolė Druto sako, kad Lenkijoje pastebima, jog Europoje didėja Višegrado šalių vaidmuo.

Britai Europos Sąjungoje išsiderėjo vadinamąjį „Avarinį stabdį“, kuris septyneriems metams apribos naujai atvykstančių europiečių prieigą prie socialinių ir darbo pašalpų. Taip pat susitarta dėl pašalpų už kitose šalyse gyvenančių vaikų sumažinimą.

Nuo 2020-ųjų už užsienyje gyvenančius vaikus pašalpos bus skaičiuojamos pagal tos šalies pragyvenimo lygį.