Per savo „darbo atostogas" D.Trumpas žurnalistams pareiškė, kad Jungtinės Valstijos taip pat svarsto galimybes imtis priemonių prieš krizės krečiamą Venesuelą, „įskaitant ir galimą karinį variantą, jeigu to prireiks“.
Atrodo, kad ši naujiena Pentagono darbuotojams buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.
Gynybos departamento pareigūnai sakė, kad kariuomenė yra paruošusi veikti ne vienu frontu, bet pridūrė, kad Pietų štabas nėra gavęs jokio nurodymo dėl Venesuelos.
Ši siurreali padėtis atrodo esanti dar vienas žingsnis jau pramintu taku, kai kariškiai kaskart netikėtai užklumpami savo vyriausiojo vado veiksmų.
Panašiai nutiko ir šią savaitę: D.Trumpas pareiškė, jog kairiojo sparno protestuotojams tenka dalis kaltės dėl žmogaus gyvybės pareikalavusio smurto per baltųjų viršenybės šalininkų eitynes Virdžinijoje. Prezidentas taip pat tvirtino, kad „abiejose pusėse buvo puikių žmonių".
Nors valstybės vadovo žodžių tiesiogiai ir nekomentavo, kariuomenės vadai paskelbė pareiškimų, smerkiančių rasizmą ir netoleranciją.
Šis žingsnis laikomas itin neįprastu Pentagonui, laikančiam save nešališku ir paprastai vengiančiam reikštis politinėje arenoje.
„Ugnis ir įniršis"
D.Trumpo vardas mirgėjo pasaulio žiniasklaidos antraštėse, kai jis pažadėjo smogti „ugnimi ir įniršiu, kokio pasaulis dar niekada nematė", jeigu Kim Jong Unas toliau grasins Amerikai savo didėjančiais balistinių raketų pajėgumais. Vėliau D.Trumpas pridūrė, kad karinių priemonių prieš Pchenjaną planas yra „užtaisytas ir parengtas".
Nežinia, kiek D.Trumpas derino savo žinią su Pentagonu.
Pentagono atstovas pulkininkas Robas Manningas tepasakė, kad gynybos sekretorius Jamesas Mattisas palaiko „su prezidentu glaudų ir nuolatinį kontaktą".
J.Mattisas ir valstybės sekretotorius Rexas Tillersonas vėliau paskelbė bendrą straipsnį, padėjusį sumažinti įtampą. Anot jų, Amerika „nesuinteresuota", kad Pchenjano režimas pasikeistų, ir pabrėžė, kad būtina rasti diplomatinių sprendinių.
Praeitą mėnesį D.Trumpas dar kartą pateikė netikėtumą kariškiams, kai tviteryje paskelbė panaikinantis savo pirmtako Barako Obamos daugiau kaip prieš metus suteiktą leidimą kariuomenėje atvirai tarnauti translyčiams asmenims.
Šį pareiškimą D.Trumpas paskelbė, kai J.Mattisas atostogavo, o pareigūnai netgi negalėjo tiksliai pasakyti, ar Pentagono vadovas iš anksto žinojo, kad prezidentas nori grąžinti anksčiau galiojusį draudimą.
Nuo liepos 26 dienos, kai buvo paskelbtos šios „Twitter" žinutės, keli aukšto rango kariškiai pripažino, kad jiems nepatinka šis politikos pakeitimas. Pakrančių sargybos vadas tvirtino „nesiliausiantis remti" translyčių asmenų.
Impulsyvūs prezidento pareiškimai stumia J.Mattisą į itin nepatogią padėtį: Pentagono vadovas nenori prieštarauti savo viršininkui, bet privalo nuraminti visus, sudirgusius dėl D.Trumpo žinučių.
„Kariuomenės lyderiai dėl to atsiduria sunkioje padėtyje, kai tenka pasisakyti kitaip negu kalba vyriausiasis vadas, - sako Naujojo Amerikos saugumo centro (CNAS) tyrėja Lauren Fish. - Jie stengiasi palaikyti tvarką, kai nemato tikrai tinkamos ir išbaigtos politikos."
Bent jau kol kas esama politika translyčių asmenų klausimu lieka galioti.
Gudrus kaip lapinas?
D.Trumpo įprotis nesitarti nei su Baltaisiais rūmais, nei su Pentagonu glumina kai kuriuos apžvalgininkus.
Gynybos departamentas ir prezidento Nacionalinio saugumo taryba paprastai glaudžiai koordinuoja veiksmus prieš skelbiant kokius nors politinius pareiškimus, juolab apie karinius veiksmus.
Demokratijų gynimo fondo vyresnysis konsultantas Johnas Hannah, dirbęs trijose ankstesnėse administracijose, įskaitant buvusio viceprezidento Dicko Cheney nacionalinio saugumo patarėjo pareigas, sakė, kad nėra aišku, ar D.Trumpo pareiškimai nacionalinio saugumo tema yra dalis gerai apgalvotos strategijos, ar tik "užsienio politikos naujoko nedrausmingo proto retoriniai išsiveržimai".
„Ar jis kuoktelėjęs, ar gudrus kaip lapinas?" - klausia J.Hannah.
„Žmonės, pasiryžę suteikti prezidentui pasitikėjimo kreditą, labiau linkę tikėti, kad ši beprotybė yra valdoma. Jų nuomone, jis neretai žaidžia sudėtingą, nors ir labai rizikingą gero ir blogo policininko žaidimą", - teigia ekspertas.
Jis sakė naujienų agentūrai AFP, kad iki šiol sunku apsispręsti, ar D.Trumpas nuolat prisiverda košės, kurią tenka srėbti J.Mattisui ir R.Tillersonui, ar jo perdėti pareiškimai ir nenuspėjamumas iš tikro tampa svertu, leidžiančiu spausti priešininkus ir sąjungininkus.
L.Fish nuomone, dalis šios problemos - kad D.Trumpas vis dar nėra perpratęs, kaip veikia vyriausybė.
„Jam nauja, kad Pentagonas nėra šeimos verslas, kur greitai suskrebenta „Twitter" žinutė ar ūmus komentaras gali pakeisti visą tvarką", - sakė ji.
Kalbėdamasi su AFP analitikė pabrėžė, kad menkai derinami D.Trumpo pareiškimai gali paveikti ryšius tarp civilių ir kariškių, nes jo žinutės atitraukia Pentagono planuotojus nuo svarbesnių užduočių.
„Jie vaikosi aplink lakstančius triušius, užuot galvoję, kur Jungtinės Valstijos nori būti po dvejų metų, kokia yra operatyvinė aplinka ir kaip reikia naudoti visus valstybės galios svertus, kad pasiektume norimų rezultatų", - sakė L.Fish.
Į atsargą išėjęs admirolas Mike'as Mullenas, anksčiau vadovavęs Jungtiniam štabų vadų komitetui, perspėjo, kad menkai apgalvotos žinutės gali sukelti realių padarinių. Pasak jo, D.Trumpo retorika apie Šiaurės Korėją kėlė pavojų kariuomenės veiksmų laisvei.
„Mažėja erdvės jo manevrams, nes man tai atrodo kaip balansavimas ties pavojinga riba", - televizijai "NBC News" sakė M.Mullenas.