Rusijos ambasadorius Danijoje Nikolajus Bordiuža iškviestas į Danijos užsienio reikalų ministeriją, kur jam bus išaiškintas Teisingumo ministerijos sprendimas atsisakyti išduoti A.Zakajevą.
Anksčiau Rusijos generalinė prokuratūra paskelbė, jog perdavė Danijos teisingumo ministerijai visus reikiamus dokumentus, kad A.Zakajevo ekstradicijos klausimas būtų išspręstas teigiamai.
Rusijos generalinė prokuratūra kaltina A.Zakajevą sunkiais ir ypač sunkiais nusikaltimais, tarp jų ginkluotu maištu, kėsinimusi į teisėsaugos organų darbuotojų gyvybę, dalyvavimu neteisėtų ginkluotų grupuočių veikloje.
43 metų A.Zakajevas buvo suimtas spalio 30 dieną, per pasaulio čečėnų konferenciją Kopenhagoje. Čečėnijos separatistų lyderio A.Maschadovo atstovas Danijoje antradienį radijo stočiai "Echo Moskvy" sakė, kad "Danija neturi legalios bazės išduoti Zakajevą".
Jis priminė, kad Danija 1997 metais buvo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos pirmininkė, ir globojant ESBO Čečėnijoje vyko prezidento rinkimai", kuriuos laimėjo A.Maschadovas. 1999 metų spalį pradėjusi plataus masto karinę kampaniją prieš čečėnų sukilėlius, Maskva atsisakė pripažinti A.Maschadovą Čečėnijos prezidentu ir praktiškai sutapatino jį su radikaliais ekstremistais.
Be to, sakė Čečėnijos prezidento atstovas, Rusijos A.Zakajevui keliamuose kaltinimuose pirmiausia minimi pirmojo Čečėnijos karo įvykiai, "o dabar, 1996 metais pasirašius taikos sutartį, tai jau tapo istorija". Taikos susitarimą dėl padėties Čečėnijoje sureguliavimo 1996 metų vasarą Dagestano Chasaviurto mieste pasirašė tuometinis Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Aleksandras Lebedis ir A.Maschadovas.
Rusija ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, Danijai antradienį atsisakius išduoti vieną iš čečėnų kovotojų lyderių Achmedą Zakajevą. Tai žurnalistams pranešė Rusijos generalinės prokuratūros tarptautinės teisės valdybos viršininkas Robertas Adelchanianas.
"Kadangi mes negalime apskųsti Danijos teisingumo ministerijos sprendimo ir laikome jį tarptautinių normų, tarp jų Europos kovos su terorizmu konvencijos, pažeidimu, ketiname siūlyti surengti Europos teisme arbitražo posėdžius šiuo klausimu", - sakė Generalinės prokuratūros atstovas.
Danijos teisingumo ministerija antradienį oficialiai atsisakė išduoti Rusija A.Zakajevą, motyvuodama tuo, jog Rusija pateikė nepakankamai įrodymų apie jo ryšį su nusikaltimais.
R.Adelchanianas pabrėžė, kad Rusija griežtai nesutinka su Danijos valdžios išvadomis, todėl "bus imtasi visų būtinų priemonių bausmės neišvengiamumo principui realizuoti".
"Kur jis (Zakajevas) bebūtų, iš buvimo šalies bus reikalaujama jį išduoti, nes tebegalioja tarptautinė jo paieška", - sakė R.Adelchanianas.
"Rusijos prokuratūra, kaip ir visas Rusijos teisingumas, nėra bejėgiai, tačiau aplinkybės verčia mus skaitytis su suverenios valstybės nuomone", - pridūrė pareigūnas.
Kalbėdamas apie argumentus, kuriais remdamasi Danijos valdžia atsisakė išduoti A.Zakajevą, R.Adelchanianas sakė, jog kalbama apie du dalykus: pirma, pasak Danijos, apie Zakajevą surinktoje medžiagoje nepateikti advokatų argumentai, antra, teisme nebuvo apklausti liudininkai.
Tuo tarpu šaltiniai Belgijos parlamente agentūrai "Interfax" pranešė, kad šios šalies Užsienio reikalų ministerija pasisakė prieš tai, kad A.Zakajevas iš Danijos būtų išsiųstas į Belgiją ir čia gautų politinį prieglobstį.
Pasak neįvardintų šaltinių, šios šalies ekspertai Rusijos pateiktus A.Zakajevo neteisėtos veiklos įrodymus laiko labai įtikinamais ir pagrįstais. Todėl, pažymėjo šaltiniai, Briuselis leido suprasti Danijai, kad A.Zakajevo ekstradicija į Belgija labai nepageidautina.
A.Zakajevas į Danijos teritoriją įvažiavo iš Belgijos, turėdamas pase joje gautą Šengeno vizą. Pagal galiojančias taisykles, jei Danijos valdžia neišduoda A.Zakajevo Rusijai ir nesuteikia jam prieglobsčio, ji privalo išsiųsti jį atgal į Belgiją.