Viename iš Prahos geltono tinko pastatų įsikūrusi Benedikto Vangeli vadovaujama informacinio karo iššūkį prisiėmusių kovotojų komanda stojo akistaton su tiesą iškraipančiomis jėgomis. Šio neseniai suformuoto vyriausybei pavaldaus padalinio užduotis – žvalgyti internetą ir socialinius tinklus, tikrinti skelbiamus faktus ir žymėti aptiktą visuomenę klaidinantį turinį, rašo „The Washington Post“. Informaciniame kare naudojami ginklai – ne kas kita, kaip kompiuteriai ir išmanieji telefonai.
„Demokratinėje valstybėje labai svarbu žinoti tiesą“, – įsitikinęs B. Vangeli.
Prisimindami painiavą, kilusią dėl informacijos klastojimo per JAV prezidento rinkimus, tikrinti skelbiamų faktų teisingumą suskubo ne vien čekai. Tokios šalys kaip Suomija arba Vokietija taip pat arba inicijuoja panašias operacijas, arba bent svarsto jų būtinybę, nes būgštavimų dėl galimos dezinformacijos sklaidos per artėjančius svarbius rinkimus vis daugėja. Turint omeny, kad po šiais metais įvyksiančių rinkimų gali iš esmės pasikeisti politinis Europos žemėlapis, galima dezinformacijos grėsmė atrodo tikrai didelė.
Ant kortos pastatyta išties daug. Jei palankiai Kremliaus atžvilgiu nusiteikę politikai ateis į valdžią tokioje valstybėje kaip Prancūzija, gali kilti rimtų klausimų dėl Europos Sąjungos ateities.
Šaltojo karo metais KGB taikiniu pasirinktos Čekijos Respublikos žvalgybos tarnybų pareigūnai kaltina Maskvą vėl vykdant šnipinėjimo operacijas ir slapta skverbiantis į Čekijos žiniasklaidą. Tokia veikla neabejotinai susijusi su artėjančiais rinkimais. Naujajai vyriausybės suformuotai tiesos išaiškinimo komandai teks atsakomybė su didžiausiu dėmesingumu tirti kuriamas prorusiška ideologija atmieštas svetaines, kurių turinys skelbiamas čekų kalba. Specialistai tvirtina, kad tokių svetainių paskirtis – pasėti visuomenėje baimę ir pakirsti tikėjimą Vakarų demokratija.
Sovietų propagandai būdingais metodais tokiose svetainėse kuriama iškreipta pasaulio vizija. Pavyzdžiui, jose peršama nuomonė, kad joks Rusijos karys nebuvo net kojos įkėlęs į Ukrainą, Vokietijos kanclerė Angela Merkel kelią grėsmę pataikaudama musulmonams, o Jungtinėms Valstijoms tenka atsakomybė dėl Europą ištikusios pabėgėlių krizės.
Kai kuriose svetainėse ir toliau porinamos tos pačios per Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus pradėtos melagingos istorijos. Tarp jų ir jokio pagrindo neturintys teiginiai apie Hillary Clinton kampanijos sąsajas su prekybai vaikais ir okultinėmis praktikomis. Be senų, čia kartkartėmis šmėžuoja ir naujų, išimtinai vietinei auditorijai skirtų publikacijų. Joms būdingas prorusiškai nusiteikusių Čekijos politikų liaupsinimas, Maskvos kritikų žeminimas ir Europos Sąjungos, kaip neteisėtai valdžią paveržti besikėsinančios institucijos, vaizdavimas.
Sprendžiant iš tam tikrų požymių, kai kurios publikacijos pasiekia numatytą efektą: viešosios nuomonės tyrimai parodė, kad Europos Sąjunga pasitikinčių čekų sumažėjo iki 26 procentų.
„Neturime nei galimybės, nei politinės valios užblokuoti šias svetaines, – sako Prahoje veikiančio saugumo tyrimų instituto „Prague Security Studies“ darbuotoja Ivana Smolenova. – Vienintelis dalykas, kurį galime daryti – tai rūpintis savigyna.“
Vis dėlto neseniai sukurtas padalinys pateikė priešinių kaltinimų dėl valstybės finansuojamo nuomonės formavimo, vykdomo per svetaines ir inicijuojamo tokių svetainių rėmėjų, nors šie tvirtina, kad vyriausybė pati renkasi palaikyti kurią nors vieną pusę šalyje, kurios gyventojai tebėra pasidaliję į prorusiškai ir provakarietiškai nusiteikusiųjų stovyklas.
„Niekam nepriklauso tiesos monopolija“, – sakė Čekijos prezidentas Milosas Zemanas, prorusiškų pažiūrų politikas, atliekantis daugiausia formalias pareigas ir nesutariantis su Čekijos vyriausybe dėl sankcijų Rusijai, kurias norėtų atšaukti. Jo komandoje ir toliau dirba su Rusijos naftos milžine „Lukoil“ finansiškai susisaistęs patarėjas, be to, Rusijos svetainėse neretai pasirodo ir paties M. Zemano duodamų interviu.
„Jei turi kokią nors nuomonę, kaip kad, pavyzdžiu, rusai, ir nori viešai pareikšti ją spaudoje, ji neturi būti laikoma klaidinančia informacija ar propaganda“, – sakė M. Zemanas.
Nukritus geležinei uždangai kova dėl įtakos sferų tarp Maskvos ir Vakarų Čekijos Respublikoje tariamai aprimo. Deja, po 2014-aisiais Rusijos įvykdyto Ukrainos užpuolimo, kurį Kremlius neigia, ir atitinkamos Vakarų reakcijos – sankcijų Maskvai paskelbimo, grumtynės tarp prieštaringų skirtingas puses palaikančių jėgų vėl suintensyvėjo.
Pernai pateiktoje Čekijos žvalgybos agentūros ataskaitoje nurodoma, kad Prahoje esanti Maskvos ambasada tapo tikra šnipų irštva.
Ataskaitoje taip pat įspėjama, kad Rusijos maskavimasis po čekiška žiniasklaida ir valstybės finansuojamos propagandos skleidimas yra bandymas daryti „įtaką Čekijos piliečių nuomonėms ir mintims“ ir „tiesos reliatyvumo“ propagavimas.
Jokių akivaizdžių įrodymų apie Kremliaus sąsajas su maždaug 40-ia prorusiškos pakraipos čekiškų svetainių nėra. Tačiau Rusijos vyriausybė, pavyzdžiui, remia naujienų agentūros „Sputnik“ tarnybos čekų kalba svetainę. I. Smolenova sako taip pat nustačiusi, kad dar bent viena svetainė yra finansuojama ir kontroliuojama Rusijos piliečių.
Vis dėlto daugelio Kremliui palankių svetainių taktika ne iš karto įžvelgiama, o saitai su turinio formuotojais – pakankamai užmaskuoti. Kartais teigiamas požiūris į Rusiją formuojamas metų metais skelbiant įvairias sąmokslo teorijas ir dviprasmiškas naujienas. Ar jų turinys publikuojamas besąlygiškai vykdant Maskvos užsakymus, ar vien primygtinai kartojant ir eskaluojant tas pačias idėjas, lieka neaišku.
Prorusiškos svetainės nwoo.org leidėjas Janas Koralas tvirtina, kad pusės jo gaunamų pajamų šaltinis – reklaminiai skelbimai, o kitą pusę suaukoja skaitytojai. Jis akcentavo, kad kai kurios skaitytojų aukos yra anoniminės.
Daugelis šioje svetainėje publikuojamų istorijų yra išverstos iš rusiškų naujienų šaltinių. Taip, pavyzdžiui, atsirado publikacijos apie karo veteranus, kuriuos provakarietiška Kijevo valdžia pasmerkė mirčiai iš šalčio. Svetainės administratorius sako tikrai nesistengiantis patikrinti skelbiamų faktų teisingumo.
J. Koralui yra 39-eri metai. Anksčiau jis vertėsi kurdamas svetainių dizainą. Šis kartkartėmis Prahoje prie Rusijos ambasados veikiančiame rusų kultūros centre besilankantis vyras tvirtina, kad jokio atlygio už svetainėje publikuojamą medžiagą iš Maskvos tikrai negauna.
„Būčiau tikrai patenkintas, jei Rusija galop mums sumokėtų“, – sakė J. Koralas.
Visgi būtina tarti keletą žodžių ir apie kur kas klastingesnį prorusiškų interneto svetainių vaidmenį. Rusijos įtaką žiniasklaidai tiriantis Čekijos žurnalistas Ondrejus Kundra visiškai neseniai buvo asmeniškai susitikęs tą patį J. Koralą.
„Blogai baigsi“, – anot O. Kundros, perspėjo jį J. Koralas.
Vėliau duodamas interviu J. Koralas šio fakto neneigė ir patvirtino įspėjęs apie vyraujančiai krypčiai atstovaujančių žurnalistų baigtį.
„Kadangi mūsų tauta nėra žiauri, kartuvės jiems negresia. Bet tai būtų pelnyta bausmė, nes jie yra melagiai, nusikaltėliai“, – sakė J. Koralas.
Naujasis melagingų žinių demaskavimo padalinys didina samdomų agentų būrį. Nors jo veikla dar tik pradeda įsibėgėti, jau pavyko nustatyti keletą žiniatinklyje pasirodžiusių klaidinančių faktų, kaip antai „Facebook“ žinutę, kurioje tvirtinama, kad išpuolio Berlyno kalėdinėje mugėje kaltininkas yra atvykėlis iš Čekijos Respublikos, taip pat Rusijos naujienų agentūros išplatintą pranešimą, kad Maskvos agentams jau pavyko prasiskverbti į Čekijos Respublikos rinkimų sistemą.
Savo darbe į padalinį suburti specialistai taiko tokius pat metodus, kaip ir sukčiai.
„Mes tiesiog pranešame visuomenei, kad paskelbti pranešimai yra melagingi. Taip ir kovojame. Neblokuojame jų svetainių. Nevykdome cenzūros“, – sakė B. Vangeli.
Vis dėlto kritikai, įskaitanti ir už žodžio laisvę kovojančius aktyvistus, tokius metodus laiko labai subtilia taktika. Reikia pasakyti, kad reputacijai pakenkti skirtos istorijos dažniausiai būna tik klaidinančios, bet ne visiškai sufabrikuotos. Tačiau kai kas tvirtina, kad tam tikrą turinį skaitytojams rekomenduojanti vyriausybė, net jei ji ir demokratiška, kelia šiokį tokį pavojų.
„Tokiu atveju vyriausybė atsiduria žiniasklaidos kanalo pozicijoje, bet juk tai žurnalistų priedermė“, – sako aktyvus tinklaraščio autorius iš Vokietijos Markusas Beckedahlis.
B. Vangeli tvirtina, kad jo vadovaujamas padalinys demaskuos klaidingas naujienas, nesvarbu, koks būtų jų šaltinis. Keletas politikų mano, kad naujasis padalinys turėtų veikti labai operatyviai, nes šiais metais šalyje vyks nacionaliniai rinkimai.
Pavyzdžiui, politikas ir teisininkas Ivanas Gabalis nuolat sulaukia kritikos prorusiškoje žiniasklaidoje dėl griežtos savo pozicijos Maskvos atžvilgiu. Pernai buvo neteisėtai pasisavinti elektroniniai jo laiškai ministrui pirmininkui, kuriuose buvo aptariami Europą ištikusios pabėgėlių krizės klausimai. Vėliau šie laiškai buvo paskelbti baltosios rasės dominavimą propaguojančioje svetainėje ir pateikti kaip imigrantams palankių pažiūrų įrodymas šalyje, kurioje dominuoja priešiškas požiūris į islamą išpažįstančius prieglobsčio prašytojus.
Politikas sako neturintis tvirtų įrodymų, kad už šių veiksmų stovi Rusija.
„Rusai suprato, kad kur kas veiksmingiau paveikti rinkimų eigą nei stebėti tankų manevrus“, – sakė I. Gabalis.