Savo kandidatūrą rinkimuose į Irano prezidento postą užregistravo net 30 moterų, tačiau nė viena iš jų netikėjo, jog iš tikrųjų galės kandidatuoti.
Sergėtojų taryba turi teisę atmesti nepageidaujamas kandidatūras pagal islamo jai suteiktus įgaliojimus.
Stebėtojai sako, jog šalies Konstitucijoje moterų ir prezidento rinkimų klausimas aptariamas gana dviprasmiškai.
Panašu, kad naujausias Sergėtojų tarybos sprendimas šia tema pagaliau padės tašką.
Pusiau oficiali Irano naujienų agentūra „Mehr“ cituoja M. Yazdi, kuris pareiškė, jog „įstatymas nenumato“ teisės moterims siekti prezidento posto, ir moterų pavardžių rinkimų biuleteniuose „būti negali“.
Tačiau moterys turi teisę siekti mandato Irano parlamente, ši nuostata sėkmingai įgyvendinama ir praktiškai.
Dabartinis šalies prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, remiantis šalies Konstitucija, trečią kartą siekti Irano vadovo posto nebegali. Jį šiose pareigose pakeisti norėtų 686 žmonės.
Galutinis kandidatų į prezidento postą sąrašas bus paskelbtas antradienį. Spėjama, kad tikrųjų kandidatų skaičių bus galima suskaičiuoti ant pirštų.
Per 2009 metais vykusius rinkimus norą kandidatuoti pareiškė 475 asmenys, tačiau Sergėtojų taryba palaimino tik keturis. Minėtųjų rinkimų rezultatai nepatiko opozicijai, gatvėse kilo masinių protestų.
Už reformas pasisakę kandidatai Miras Hosseinis Mousavo ir Mehdi Karroubi buvo sulaikyti, šiuo metu jie gyvena namų arešto sąlygomis.