Šį apdovanojimą Heinricho Böllo fondas už aktyvią veiklą ginant žmogaus teises autoritarinėje Baltarusijoje Berlyne įteikė politinio kalinio žmonai Natalijai Pinčuk. „Pats Alesius negali atsiimti šio apdovanojimo, nes yra už grotų. Be abejo, jis yra labai dėkingas, kad gavo šią premiją. Tai – aukštas Alesiaus veiklos vertinimas“, – ceremonijos metu sakė ji. Reikšmingas faktas, kad A.Beliackis atsisakė piniginės premijos išraiškos – 10 tūkst. eurų, paprašęs skirti šiuos pinigus žmogaus teisių gynėjų veiklai Baltarusijoje.
Žmogaus teisių gynėjai – nereikalingi
Lapkričio pabaigoje A.Lukašenkos režimas konfiskavo A.Beliackio vadovaujamo centro „Viasna“ turtą ir būstinę. 11 metų centras veikė viename Minsko butų, registruotame A.Beliackio vardu. „Viasnos“ pirmininko pavaduotojas Valiancynas Sciafanovičius teigė, kad toks sprendimas, nors ir nebuvo netikėtas centrui, tačiau žymiai apsunkins tolesnę žmogaus teisių gynėjų veiklą: „Labai svarbu, kad mūsų būstinė buvo žinoma vieta, kad žmonės, kai kas nors nutikdavo, žinojo, kur mus rasti. Nepaisant visko, mes niekur nedingstame, dirbsime toliau.“
Pačiam A.Beliackiui apie šį plėšikišką Minsko valdžios veiksmą pranešė žmona – N.Pinčuk neseniai pavyko pasikalbėti su vyru telefonu: „Daugiausia kalbėjome apie mūsų šeimos reikalus. Dėl sveikatos jis nesiskundė (yra žinoma, kad paskutiniu metu A.Beliackis turi problemų dėl regėjimo – K.V.), balsas žvalus. Jeigu įkalinimą laikysime normalia būsena, tai jis laikosi normaliai.“
Laiškuose draugams A.Beliackis džiaugiasi gaunąs palaikymo laiškų iš įvairių Baltarusijos vietų ir iš užsienio: „Aš dabar gaunu pakankamai daug laiškų ir atvirukų iš užsienio, daugiausia – iš Vokietijos. Tikriausiai dėl to, kad vokiškas „Amnesty International“ padalinys paskelbė solidarumo akciją. Tik per dvi dienas aš gavau 21 laišką iš Vokietijos, vieną iš JAV ir 7 iš Didžiosios Britanijos. Nepažįstami žmonės, bet neabejingi.“
„Atgimimas“ dar kartą skelbia A.Beliackio adresą kalėjime: 1013800, Беларусь, Могилёвская обл., Бобруйск, ул. Сикорского, 1а. Осужденному А.Беляцкому.
Daugiau nei 30 žmogaus teisių gynėjų organizacijų, kurias vienija tarptautinė platforma „Pilietinis solidarumas“, reikalauja Baltarusijos valdžios nedelsiant paleisti A.Beliackį, panaikinti visus kaltinimus jam, o „Viasnos“ būstinės konfiskavimą vadina grubiu asociacijų laisvės pažeidimu. Savo solidarumą su įkalintu žmogaus teisių gynėju išreiškė ir Prancūzijos prezidentas Françoise Hollandas, įteikdamas valstybinį apdovanojimą Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) prezidentei: „Apdovanodamas jus, noriu paminėti visus FIDH aktyvistus, kurie dažnai turi brangiai sumokėti už savo drąsią kovą. Kalbu apie jūsų viceprezidentą poną Beliackį, kuris yra įkalintas Baltarusijoje.“
Politiniai kaliniai nepalūžo
Kalėjime iki šiol lieka ir buvęs opozicinės jaunimo organizacijos „Malady front“ („Jaunasis frontas“) vadovas Zmiceris Daškevičius, nuteistas už tai, kad neva sumušė asocialius asmenis likus kelioms dienoms iki prezidento rinkimų 2010 m. gruodį. Neseniai jis buvo perkeltas į kitą kalėjimą – Gardine. Susitikusi su Z.Daškevičiumi jo sužadėtinė Nasta Palažanka džiaugėsi: „Svarbiausia, kad jis yra geros nuotaikos. Jis buvo žvalus ir linksmas, tuo mane labai pradžiugindamas.“
Kitam Baltarusijos politiniam kaliniui – Mykolui Statkevičiui – diktatoriaus režimas neleido pakeisti griežto įkalinimo režimo į paprastą. Jo žmona Maryna Adamovič teigia, kad net ir tokiu atveju kalėjimo sąlygos beveik nepasikeistų: „Jeigu tokie pokyčiai įvyktų, tai reikštų papildomus vieną siuntinį, vieną banderolę ir vieną trumpą susitikimą. Štai ir viskas, o pačios sąlygos nepasikeistų. Pats jis kaip ir anksčiau – žvalus, normalios būklės, niekas lyg ir nepasikeitė. Beje, neseniai M.Statkevičius buvo apdovanotas Willy Brandto vardo premija „Už ypatingą politinę drąsą“.
Prieš pusantrų metų prisidėjusi prie A.Beliackio įkalinimo ir skambiai pareiškusi, kad dabar „darys viską“, jog jis būtų kuo greičiau išlaisvintas, Lietuva, panašu, laikysis tokios pačios skambios, bet neveiksmingos pozicijos ir pasikeitus Vyriausybei. Naujasis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius apsiribojo labai trumpu komentaru „Atgimimui“: „Mes juk kartu su visa ES raginome ir toliau raginsime paleisti visus politinius kalinius.“
Diktatorius turi burtų lazdelę
Pats A.Lukašenka ir toliau bando vaidinti drąsuolį, kuriam nebaisios jokios problemos. Neseniai lankydamasis vienoje šalies įmonių jis užsipuolė Tarptautinį valiutos fondą (TVF): „TVF – tai politinė organizacija. Mes be TVF gyvenome ir gyvensime. Ramiai, nereikia bijoti, kad mes „nusirisime“. To nebus, kad ir kaip kas nors to norėtų.“ Neapsiėjo A.Lukašenka nepaminėjęs ir savo amžino priešo – JAV: „TVF dirba užtikrinant Vakarų ir JAV interesus. Aš – Baltarusijos prezidentas, o ne TVF, JAV ar ES parankinis.“
To paties apsilankymo metu A.Lukašenka grasino savo paskirtai šalies Vyriausybei: „Man nereikia jūsų pasiteisinimų. Nereikia pasakoti apie tai, kokie jūs geri. Kai žmonės sėdi be atlyginimų, dirba šaltose patalpose, jūsų giminaičiai, žmonos juk čia nedirba.“ Pasirodo, kad diktatorių nustebino žinia, jog eilę Baltarusijos įmonių ištiko krizė.
Krizę spręsti A.Lukašenka ruošiasi senu, laiko patikrintu visų problemų sprendimo būdu – netrukus jis skris į Maskvą, kur dalyvaus Eurazijos Aukščiausios ekonominės tarybos posėdyje kartu su Rusijos ir Kazachstano vadovais. Susitikimo darbotvarkėje – Eurazijos ekonominės sąjungos integraciniai procesai, kurie turi pasibaigti iki 2015 m. Taip ir netapusi savarankiška Baltarusijos ekonomika tada bus galutinai valdoma iš Kremliaus. Ar Medininkų pasienio postas tada bus riba tarp ES ir jos link gravituojančių Rytų kaimynystės šalių, ar Eurazijos plėtros į Vakarus forpostas?