Tai rodo penktadienį paskelbti laikraščio „Uutissuomalainen“ surengtos 1 000 žmonių apklausos rezultatai. Galima paklaida sudaro 3,1 proc.
Respondentai įsitikinę, kad stojimo klausimą be plebiscito turi spręsti parlamentas.
Savo ruožtu dar 37 proc. suomių yra už referendumą. Kas penktas apklaustasis neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.
Sausio viduryje laikraščio „Helsingin Sanomat“ užsakymu surengtos apklausos duomenimis, 42 proc. Suomijos gyventojų vis dar nepritaria galimam šalies stojimui į NATO, bet šis skaičius yra mažiausias per visą tokių apklausų organizavimo laikotarpį: jis pirmą kartą nebesiekia 50 proc. Už stojimą į NATO yra 28 proc. respondentų – daugiausiai nuo 2002 metų, kai laikraštis pradėjo rengti tokias apklausas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad Švedija ir Suomija gali labai greitai būti priimtos į Aljansą, bet sprendimą turi priimti jos pačios. Pasak J. Stoltenbergo, jos „atitinka NATO standartus beveik visose srityse, jų gynybos ir saugumo institutai yra labai gerai organizuoti ir valdomi, daugeliu požiūrių jos labai arti NATO“.
Anksčiau Suomijos prezidentas Saulis Niinistö pareiškė, kad jo šalies užsienio politikos, saugumo politikos ir gynybos politikos pagrindas yra manevro laisvės ir pasirinkimo laisvės išsaugojimas, paliekantis galimybę paduoti paraišką stoti į Aljansą.