Dauguma europiečių prieštarautų, kad jų kariai gintų Lietuvą nuo Rusijos

Nepaisant, to kad, po karo Gruzijoje net 17 procentų Vakarų Europos gyventojų mano, kad didžiausia grėsmę saugumui Europoje kelia Rusija, absoliuti dauguma nepritartų išlaidų gynybai didinimui bei savo šalių karių siuntimui į Rytų Europą, konflikto su Rusija atveju.

Vos 26 proc. Vokietijos gyventojų sutiktų, kad jų šalies kariai gintų Baltijos valstybes, jei prieš jas Rusija panaudotų karinius veiksmus. Tam prieštarautų 50 proc. vokiečių, o kiti neturi tvirtos nuomonės, rodo britų dienraštyje "The Financial Times" paskelbti apklausos rezultatai.

Tyrimo duomenimis, panašios nuomonės vyrauja ir Italijoje bei Ispanijoje - čia būtų daugiau nepritariančiųjų (40 proc.) nei pritariančiųjų (38 proc.).

Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose karių siuntimui į Lietuvą, Latviją ir Estiją pritartų kiek daugiau (38 proc.) gyventojų nei prieštarautų (36 proc.). Iš visų apklaustų valstybių labiausiai karių siuntimui į Baltijos valstybes pritartų Prancūzijos piliečiai – apie 41 proc. Tačiau reikia priminti, kad Prancūzija turi specialų statusą NATO.

Apklausoje, kurią atliko bendrovė "Harris", buvo pateiktas toks klausimas: "Ar jūs pritartumėte ar prieštarautumėte, kad jūsų valstybės kariai gintų Baltijos šalis, jei Rusija prieš jas imtųsi karinių veiksmų?".

Visos minėtos valstybės priklauso NATO aljansui. Šiaurės Atlanto sutarties penktasis straipsnis numato, kad vienos iš narių ginkluotas užpuolimas laikomas visų užpuolimu, o valstybė narė yra įpareigota nedelsdama suteikti pagalbą užpultai šaliai.