Kaip parodė Jurijaus Levados centro apklausa, susirinkę į užtvindytą Krymską savanoriai, priešingai, kėlė pasitikėjimą daugiau nei trims ketvirtadaliams respondentų.
Kad Krasnodaro krašto valdžia nesąžininga, įsitikinę arba beveik įsitikinę 58 proc. apklaustųjų, o 59 proc. mano, kad oficialūs pranešimai iš dalies ar visiškai neteisingi. Abiem atvejais kiek daugiau nei 30 proc. gerai atsiliepė apie valdžios veiksmus, o maždaug 10 proc. negalėjo atsakyti į klausimą.
Potvynis liepą buvo vienas katastrofiškiausių pagal aukų skaičių posovietinėje Rusijoje.
Valdžia sutiko su tuo, kad informavimo sistema nesuveikė dėl vietos valdžios neveiklumo ir pradėjo keturių savivaldybės pareigūnų baudžiamąjį persekiojimą, bet nerado jokios kaltės krašto administracijos, kuriai vadovauja Aleksandras Tkačiovas, regioną rengiantis 2014 metų Žiemos olimpinėms žaidynėms.
Padėti per gaivalinę nelaimę sugriauto miestelio gyventojams suvažiavo keli šimtai savanorių iš įvairių Rusijos regionų, kurie sukėlė įtarimą artimiems valdžiai visuomenės veikėjams. Jie parengė įstatymo projektą, reglamentuojantį savanorių veiklą. Opozicija tai įvertino kaip mėginimą surišti rankas visuomenės aktyvistams.
Kaip parodė apklausa, piliečių, pasitikinčių savanoriais yra du kartus daugiau nei piliečių, pasitikinčių valdžia. Įsitikinę, kad savanoriai iš tikrųjų padėjo žmonėms, pareiškė 77 proc. apklaustųjų. Kad jie "painiojasi po kojomis", sakė 13 proc. respondentų. Dar 11 proc. negalėjo atsakyti į klausimą.
Daugiau kaip 60 proc. piliečių mano, jog teisingi pastarieji federalinio centro veiksmai, susiję su potvyniu, bet Rusijos gyventojų ir valdžios nuomonės išsiskyrė dėl regioninės valdžios.
Maskva jokių pretenzijų Krasnodaro administracijai nepateikė, o 28 proc. apklaustųjų mano, kad reikia ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, 27 - administracinėn, o dar 20 proc. mano, jog pakaks, kad jie viešai atsiprašytų už trūkumus ir klaidas.