Temperatūrai smarkiai viršijant ankstesnius vidurkius, mokslininkai teigia, kad pasaulio lyderiai, planuojantys vykti į šį mėnesį Dubajuje vyksiančią JT klimato kaitos konferenciją COP28, dar niekada nebuvo taip skubiai spaudžiami mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Spalio mėnesį sausra išdžiovino kai kurias JAV ir Meksikos dalis, o didžiulėje planetos dalyje vyravo drėgnesnės nei įprastai sąlygos, dažnai susijusios su audromis ir ciklonais, teigė ES Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S).
Jūros paviršiaus temperatūra šį mėnesį buvo aukščiausia kada nors užfiksuota, o šis reiškinys, kurį lemia visuotinis atšilimas, mokslininkų teigimu, yra labai svarbus, nes dėl jo audros tampa vis smarkesnės ir destruktyvesnės.
„2023 metų spalį buvo stebimos išskirtinės temperatūros anomalijos, po to, kai keturis mėnesius buvo sumušami pasaulinės temperatūros rekordai“, – sakė C3S direktoriaus pavaduotoja Samantha Burgess.
„Galime beveik užtikrintai teigti, kad 2023-ieji bus šilčiausi metai per visą istoriją ir šiuo metu jie 1,43 laipsnio Celsijaus viršija ikipramoninį vidurkį. Dar niekada nebuvo juntamas toks skubus poreikis imtis ambicingų veiksmų dėl klimato prieš COP28 konferenciją“, – sakė ji.
Spalio mėnuo buvo 1,7 laipsnio Celsijaus šiltesnis nei apskaičiuotas to mėnesio vidurkis ikipramoninėje eroje, teigė „Copernicus“.
Pasak agentūros, nuo sausio mėnesio vidutinė temperatūra pasaulyje buvo aukščiausia per visą nuo 1940 metų užfiksuotą laikotarpį ir 1,43 laipsnio aukštesnė už 1850-1900 metų ikipramoninio laikotarpio vidurkį.
Be šių oficialių įrašų, mokslininkai teigia, kad dar senesni netiesioginiai klimato duomenys, pavyzdžiui, medžių rievės ar ledo šerdys, rodo, kad šiais metais užfiksuota temperatūra gali būti beprecedentė žmonijos istorijoje, galbūt šilčiausia per 125 tūkst. metų.
Vidutinė mėnesio jūros paviršiaus temperatūra, išskyrus poliarinius regionus, siekė 20,79 laipsnio.
Mokslininkų teigimu, nuo pramonės eros pradžios vandenynai sugėrė 90 proc. dėl žmogaus veiklos susidariusios šilumos pertekliaus.
Šylantys vandenynai siejami su intensyvėjančiomis audromis ir ledo šelfų, saugančių didžiulius Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydus, tirpimu, o dėl to gresia pražūtingas jūros lygio kilimas. Šiltesnėje atmosferoje taip pat susikaupia daugiau drėgmės, todėl iškrenta daugiau kritulių.
Pasaulis nukrypo nuo plano
Lapkričio 30–gruodžio 12 dienomis Jungtiniuose Arabų Emyratuose į COP28 konferenciją susirinkę lyderiai turės reaguoti į gėdingą pažangos ataskaitą dėl Paryžiaus įsipareigojimų, nes didelio masto moksliniai tyrimai aiškiai parodė, kad pasaulis gerokai nukrypo nuo plano.
Anglies dvideginio išmetimai (daugiausia iš iškastinio kuro) ir toliau didėja, nors per šį dešimtmetį juos reikia sumažinti perpus.
Temperatūra, vos 1,2 laipsnio Celsijaus viršijanti ikipramoninio laikotarpio lygį, sukėlė daugybę pražūtingų ir brangiai kainuojančių ekstremalių orų reiškinių.
Šiais metais žmonės visoje planetoje susidūrė su karščio bangomis ir sausromis, o JAV, Kiniją, Indiją ir kitas šalis ištiko dideli potvyniai.
Kanadoje dėl rekordinių miškų gaisrų, iš dalies susijusių su klimato kaita, į aplinką išsiskyrė daugiau anglies dioksido nei per visus 2021 metus šalyje išmesta šiltnamio efektą sukeliančių dujų, teigiama praėjusį mėnesį grupės žymių mokslininkų paskelbtoje ataskaitoje „The State of Climate“ („Klimato būklė“).
Ataskaitoje perspėjama, kad žmonija krypsta į „nežinomą žemę“, t. y. į tokį atšilimą, kuris kelia pavojų gyvybei Žemėje.