Mokslininkai tai vadina „radiatoriumi“, pasyviu šilumokaičiu, išsklaidančiu karštį, tačiau kai radiatorius yra ištisas miestas, kurio betonas ir asfaltas spirga saulėje, jame gyvenantys ir dirbantys žmonės jaučiasi kaip orkaitėje.
Reiškinys, kuomet miestuose karščiau nei aplinkinėse kaimo vietovėse, iš tikrųjų vadinamas „karščio salos efektu“. Nors šis efektas pastebimas visais metų laikais, labiausiai jo poveikis jaučiamas pačiu netinkamiausiu metu – atslinkus karščio bangai.
Kaimo vietovėse augalija naudoja saulės energiją ir vandenį iš dirvožemio fotosintezei atlikti.
Fotosintezės metu anglies dioksidas virsta deguonimi, be to, į atmosferą išskiriama vandens.
Vanduo padeda išsklaidyti saulės energiją ir atvėsinti aplinkinę teritoriją.
Tuo tarpu miestuose yra per mažai augmenijos, kad išsklaidytų karštį.
Be to, asfaltas ir cementas dieną kaupia saulės energiją ir ją atiduoda naktį.
Rezultatas – mieste karščiau nei aplinkinėse teritorijose, nes pastatai ir gatvės veikia kaip didžiulis radiatorius. Aukštesnė temperatūra ypač pastebima karščio bangų metu.
Prancūzijos nacionalinė meteorologijos tarnyba „Meteo-France“ nustatė metinį temperatūrų Paryžiuje ir aplinkinėse kaimo vietovėse skirtumų vidurkį – 2–3 °C.
Nacionalinės meteorologijos tarnybos teigimu, užklupus karščio bangai temperatūrų skirtumas „gali siekti 10 °C“.
2003 m. atslinkus karščio bangai, dieną Paryžiuje temperatūra pašokdavo iki 40 °C, o naktį nukrisdavo iki 23–26 °C, tačiau tik tose vietose, kur augo daugiausia augalų arba būdavo daugiausia vėjo, o miesto centre nukrisdavo tik iki 28 °C.
„Meteo-France“ tyrimų centro vadovės Aude Lemonsu teigimu, šis miesto mikroklimatas „sustiprina karščio salos efektą; ypač naktį, kuomet paprastai žmogaus organizmas ilsisi ir atgauna jėgas“.
Savo ruožtu, karščio salos didina klimato kaitos poveikį. Tyrėjai įspėja, kad dėl to turėtų padidėti karščio bangų skaičius.
Į priežasčių, paverčiančių miestus orkaitėmis, sąrašą reikia įtraukti dar vieną elementą – oro kondicionierius.
„Kuo daugiau naudojate oro kondicionierių pastato viduje, tuo labiau kaitinate orą lauke“, – pažymėjo A. Lemonsu.
Oro kondicionierių sukuriamam užburtam ratui padeda atsirasti didelių miestų planavimo ypatumai.
Žurnalo „Physical Review Letters“ 2018 m. kovo mėnesio numeryje išspausdinto tyrimo rezultatai rodo, kad kuo labiau miesto planas primena kvadratą, tuo geriau miestas kaupia karštį.
Pastatų orientacija taip pat gali darytį įtaką: daugiau saulės šviesos pro langus – daugiau karščio.
Europos vyriausybės imasi veiksmų dėl atslinkusios kaitros bangos
Į Europą antradienį atslinkus temperatūros rekordus galinčiai atnaujinti kaitros bangai, Vokietijos greitkeliuose vairuotojams buvo liepta sumažinti greitį, o Pasaulio moterų futbolo čempionato gerbėjus sinoptikai apipylė perspėjimais.
Meteorologai aiškina, kad neįprastai ankstyvus vasaros karščius, dėl kurių ketvirtadienį ir penktadienį kai kuriose vietovėse temperatūra gali pasiekti 40 laipsnių Celsijaus, lemia nuo Sacharos atslinkusi įkaitusio oro masė.
Ekspertai teigia, kad ilgainiui tokių karščio bangų vasaros pradžioje veikiausiai padažnės, nes planetos klimatas nuolat šyla.
Vokietijos sinoptikai įspėja, kad birželį gali būti viršytas ankstesnis šio mėnesio temperatūros rekordas – 38,5 laipsnio. Greitkelių, kuriuose greitis paprastai nėra ribojamas, dalyje ruožų buvo įvesti greičio apribojimai, nes esant itin šiltiems orams padidėja rizika, jog kelių danga gali būti iškilnota ir pažeisti transporto priemonių padangas.
Tuo metu šiauriau Kotbuso, antrojo pagal dydį Brandenburgo žemės miesto, šiuo metu siaučia didelis miško gaisras.
Pasak policijos, kova su šiomis liepsnomis, apėmusiomis rajoną, dar neatsigavusį nuo 2018 metais siautusios ugnies stichijos, gali tęstis kelias dienas.
Dabartinis gaisras laikomas itin pavojingu dėl nesprogusių šaudmenų, užsilikusių teritorijoje, kur yra įsikūręs vienas karių mokymo centras.
„Ateina pragaras“
Tuo metu Ispanijoje orų pranešėja Silvia Laplana, apibendrindama prognozes jos šaliai, perfrazavo pranašišką posakį iš fantastinio epo „Sostų karai“ (Game of Thrones) „Ateina žiema“.
„Ateina pragaras“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“ ir prie žinutės pridėjo šios savaitės orų žemėlapį, kuriame didžioji dalis šalies teritorijos nuspalvinta skaisčiai raudona spalva.
„Žinoma, vasarą būna karšta, bet kai atslenka tokia plati ir intensyvi karščio banga, kurios metu, kaip prognozuojama, gali būti viršyti rekordai, tai NĖRA normalu“, – parašė ji.
Prognozuojama, kad itin karšta bus Ispanijos šiaurės rytinėje dalyje: pavyzdžiui, Žironos mieste temperatūra savaitgalį turėtų pasiekti 45 °C, o Saragosoje – 44 laipsnius.
Sinoptikai taip pat perspėja, jog trečiadienį kaitros bangos pavojus ištiks penkias šalies šiaurines provincijas, o artėjant savaitgaliui – dar penkis regionus.
Perlenkta su perspėjimais?
Tarnybos taip pat imasi apsidraudžiamųjų veiksmų Prancūzijoje, kur vis dar su siaubus prisimenama 2003 metų rugpjūčio kaitros banga, kaip manoma, nulėmusi apie 15 tūkst. žmonių mirčių. Tąsyk dauguma aukų buvo savimi nepajėgiantys pasirūpinti senoliai.
Švietimo ministras Jeanas-Michelis Blanquer pirmadienį priėmė itin neįprastą sprendimą atidėti iki kitos savaitės nacionalinius moksleivių egzaminus.
Sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn neigė, kad vyriausybė elgiasi pernelyg atsargiai.
„Aišku, kad visiems, žinantiems [grėsmes], to yra per daug, bet jeigu galiu išvengti nebūtinų grėsmių, toliau siųsiu žinią apie prevenciją“, – televizijai LCI sakė A. Buzyn, turėdama omenyje perspėjimus apie kaitrą, skelbiamus per radiją, televiziją ir visuomeniniame transporte.
Prancūzijos miestuose vykstančių Pasaulio moterų futbolo čempionato rungtynių žaidėjos ir žiūrovai taip pat buvo apipilti paraginimais palaikyti tinkamą kūno skysčių balansą.
Pirmadienio vakarą Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) priėmė neįprastą sprendimą leisti žiūrovams įsinešti vandens butelių į Paryžiaus stadioną, kuriame susitiko Švedijos ir Kanados vienuolikės.
Tačiau Anglijos rinktinės treneris Philas Neville'is optimistiškai kalbėjo apie orų poveikį turnyrui.
„Nėra jokios priežasties išsisukinėti – žaidėjos tam pasiruošusios“, – tvirtino jis.
Prancūzijos bitininkai ir ūkininkų organizacijos savo ruožtu sakė prognozuojantys „katastrofinį“ šių metų medaus priesukį po žiemą šalčio padarytos žalos, neįprastai lietingo pavasario ir dabartinių itin didelių karščių.
„Šeimos neturi ko valgyti, bitininkams tenka jas maitinti sirupu, nes joms gresia žūti nuo bado“, – pridūrė profesinė sąjunga, atstovaujantis daugeliui smulkių ūkių bitininkystės regionuose.