„Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną per smarkią audrą Baltijos jūroje, plaukdamas iš iš Stokholmo į Taliną. Iš 989 laive buvusių keleivių ir įgulos narių liko gyvi tik 137.
Anot M. Kurmo, kelto dešiniame borte aptikta 4 m ilgio ir 1,2 metro pločio pramušta skylė; ji yra žemiau vaterlinijos, bet siekia ir automobilių denį.
„Manau, tai reiškia, kad „Estonia“ susidūrė su kažkuo pakankamai dideliu, kas galėjo pramušti korpusą“, – televizijai „Postimees TV“ sakė ekspertas.
„Norint pramušti bortą, reikėtų, kad, pavyzdžiui, nedidelis žvejybos laivas įsirėžtų į kelto korpusą keturių mazgų greičiu“, – pridūrė jis.
Pasak M. Kurmo, tai atmeta galimybę, kad atitrūkęs skydelis atsitrenkė į kelto korpusą.
„Tokiu atveju šis skydelis turėjo būti 20 kartų didesnis, – pažymėjo ekspertas. – Tai turėjo būti susidūrimas su laivui prilygstančiu objektu.“
Anot buvusio katastrofos tyrimo komisijos vadovo, borto dalis, kurioje buvo aptikta skylė, niekada nelietė jūros dugno – taigi, korpusas negalėjo būti pažeistas tokiu būdu.
M. Kurmas pažymėjo, jog pramušta korpuso dalis buvo matoma 1994 metais, bet vėliau švedų valdžia užbėrė nuskendusį laivą žvyru.
„Labai tikėtina, kad objektas, su kuriuo susidūrė „Estonia“, iš tikrųjų buvo povandeninis laivas“, – pabrėžė buvęs valstybės prokuroras.
„Klausimas yra tas, ką šis povandeninis laivas veikė „Estonia“ trasoje. Tuo laikotarpiu toje vietoje vyko Švedijos karinės pratybos. Antroji versija –povandeninis laivas užkliudė „Estonia“, nes laive buvo jautrios informacijos. Esu linkęs manyti, kad teisinga yra antroji versija“, – sakė ekspertas.
Pasirodžius naujam „Discovery“ dokumentiniam filmui apie nuskendusį keltą, Estijos premjeras Juri Ratas pirmadienį paskelbė, kad gavus naujos informacijos bus atliktas naujas šios katastrofos aplinkybių tyrimas, kuriam vadovaus estai.
Penkių serijų dokumentinio filmo „Estonia“: radinys, pakeisiantis viską“ (Estonia – funnet som endrer alt) kūrėjų komanda nusileidusi prie nuskendusio kelto jo korpuse aptiko 4 m skersmens skylę, kurią anksčiau iš dalies slėpė jūros dugnas, pranešė laikraštis „Postimees“.
Vėl tirs kelto „Estonia“ katastrofą
„Reikia atlikti naują techninį naujų „Estonia“ katastrofos aplinkybių tyrimą, – sakė J. Ratas. – Mūsų nuomone, techniniai tyrimai apims povandeninius stebėjimus, apie tai informavome Suomiją ir Švediją.“
Pasak Estijos premjero, trys minimos šalys susitarė, kad Estija vadovaus naujajam tyrimui. „Norime, kad tiesa išaiškėtų“, – pabrėžė J. Ratas.
Estų užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pridūrė, kad naujas tyrimas bus vykdomas remiantis galutine 1997 metų ataskaita.
„Naujas techninis tyrimas nereiškia, kad 1997 metų ataskaita bus anuliuota“, – sakė jis.
Vis dėlto, pasak ministro, naujasis tyrimas bus visiškai autonominis: „Neplanuojame prirašyti kelių puslapių 1997 metų ataskaitai. O jei bus aptikta naujos svarbios informacijos, šalys ją studijuos drauge.“
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Martas Luikas sakė, kad televizijos „Discovery“ dokumentinio filmo apie „Estonia“ katastrofą kūrėjai dar koronaviruso krizės pradžioje susisiekė su estų pareigūnais ir pranešė, kad pernai rudenį vykdytas filmavimas po vandeniu tikriausiai atskleidė naujų aplinkybių.
„Pamatėme tuos kadrus rugpjūčio 12 dieną ir nors aš ne laivybos specialistas, buvo akivaizdu, kad skylė dešiniajame „Estonia“ borte – tai kažkas nauja“, – sakė jis.
Rugsėjį minimus kadrus peržiūrėjo techniniai ekspertai, kurie pareiškė, kad į bortą smūgiuota iš išorės ir kad pažeidimai buvo padaryti ne sprogimo metu.
Filmo kūrėjų komanda nusileidusi prie nuskendusio kelto jo korpuse aptiko 4 m skersmens skylę, kurią anksčiau iš dalies slėpė jūros dugnas, rašo laikraštis „Postimees“.
„Negalima atmesti galimybės, kad šie pažeidimai turėjo reikšmės katastrofai“, – pirmadienį „Discovery“ Šiaurės šalių srautinio siuntimo platformose paskelbtame dokumentiniame seriale sako Jorgenas Amdahlis iš Trondheime įsikūrusio Norvegijos mokslų ir technikos universiteto Jūrų technologijų fakulteto.
Penkių serijų dokumentinį filmą „Estonia“: radinys, pakeisiantis viską“ (Estonia – funnet som endrer alt) sukūrė viena prodiuserių kompanija norvegų „Discovery“ užsakymu.
Keltas „Estonia“, kurį 1980 metais pastatė vokiečių „Meyer Werft“, į savo paskutinę kelionę iš Talino į Stokholmą išplaukė 1994 metų rugsėjo 27 dieną 19 val. 15 minučių. Kelte buvo 803 keleiviai ir 186 įgulos nariai.
Jūroje keltas susidūrė su didelėmis bangomis ir maždaug pusiaukelėje, jau rugsėjo 28-ąją nuo 0 val. 55 min. iki 2 val. 3 min., nuskendo. Katastrofos vieta yra netoli Suomijos Turku miesto.
Išsigelbėjo 137 kelte buvę žmonės, o 852 žuvo. Dauguma žuvusiųjų keltui pradėjus skęsti negalėjo iš jo ištrūkti. Žuvo 501 Švedijos pilietis, 285 Estijos piliečiai. Iš viso kelte buvo 17 valstybių piliečių.
1997 metais paskelbtos Estijos, Suomijos ir Švedijos atlikto tyrimo išvados rodo, kad vanduo į laivo vidų pradėjo plūsti dėl automobilių denio vartų gedimo.
„1994 metų rugsėjo 28-oji Taline buvo vėsi, bet saulėta, ir pirmieji pranešimai per radiją apie kažkokį incidentą kelte Baltijos jūroje daugeliui turbūt iš pradžių pasirodė ne itin svarbūs. Na, taip avarija. Na taip, gelbėjimo operacija. Bet juk išgelbės? Kas gali nutikti tam milžinui? O vėliau – šokas... jau gana greitai, per artimiausias kelias valandas, tikra situacija ėmė aiškėti. Visiems, kas su nerimu stebėjo operaciją „nuo kranto“ – giminėms, draugams, valdininkams, žurnalistams – tapo visiškai aišku, koks košmariškas šio paprasto aritmetikos veiksmo rezultatas: iš plaukusių keltu žmonių skaičiaus reikia atimti tiek, kiek iš jų pavyko išsigelbėti“, – rašė BBC.
Tikslių duomenų, kiek žmonių plaukė keltu „Estonia“ laivo savininkė-operatorė pirmosiomis dienomis neturėjo – kilo didžiulė painiava mėginant išsiaiškinti, kas iš keleivių ir įgulos narių iš tikrųjų plaukė keltu. Tik po kelių dienų buvo sudarytas visas tikslus plaukusiųjų sąrašas.
„Estonia“ per audrą netoli Suomijos nuskendo 1994 metais. Keltu plaukė 989 žmonės. Išsigelbėti pavyko tik 137 keleiviams, tarp jų – vieninteliam lietuviui Artūrui Tamašauskui. Katastrofa pasiglemžė 852 žmonių gyvybes, tarp jų buvo 3 lietuviai.
Beveik šimtui plaukusiųjų pavyko nusigauti iki gelbėjimosi plaustų, bet jie mirė nuo bendro kūno atvėsimo, kol atvyko gelbėtojai. Likusieji 750 žmonių nuskendo kartu su keltu. Tai didžiausia katastrofa Europoje po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje. Švedija neteko 501 žmogaus, Estija – 285 žmonių. Nuskendo Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Rusijos ir kitų šalių gyventojai.