Padėtį Rytų Europos šalyse analizuojantis ekonomistas tikina, kad pirminis sumanymas parengti vadinamąją „Kremliaus ataskaitą“ buvo grindžiamas siekiu įvardyti neteisėtu keliu, konkrečiai – naudojantis ryšiais su Kremliumi, praturtėjusius verslininkus ir oligarchus.
Vis dėlto prieš pat pateikiant Kongresui, sąrašas buvo pakeistas.
Šią aplinkybę A. Aslundas atskleidė pateikdamas komentarą, kurį galima rasti „Atlantic Council“ interneto svetainėje.
A. Aslundas buvo vienas iš asmenų, teikusių rekomendacijas dėl sąrašo, į kurį būtų įtraukti aukšto rango Rusijos valdininkai ir verslininkai, sudarymo.
Kaip vėliau paaiškėjo, į jo rekomendacijas administracija neatsižvelgė.
Atsakydamas į žiniasklaidos bendrovės RBC pateiktą tikslinantį klausimą dėl sąrašo turinio pakeitimo, A. Aslundas atrašė: „Tai faktas“.
„Paskutinę minutę kažkoks aukštas pareigas einantis pareigūnas – niekas nežino, kas būtent, – atmetė visą ekspertų darbą ir vietoj jo [į Kremliaus ataskaitą] įrašė aukščiausius postus Rusijos prezidento administracijoje ir Rusijos vadovybėje užimančių asmenų, taip pat 96 „Forbes“ sąrašuose esančių Rusijos milijardierių pavardes“, – teigia A. Aslundas.
„Minėtas aukšto rango pareigūnas tarsi pasišaipė iš vyriausybei talkinančių ekspertų, kurie parengė dar vieną ataskaitą“, – pridūrė jis.
Specialistas laikosi nuomonės, kad dabar įstatymas dėl Rusijai skelbiamų sankcijų griežtinimo (CAATSA), numatantis keletą prieš Rusiją nukreiptų priemonių, kurių būtų galima imtis dėl kišimosi į Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus, (Donaldas Trumpas pasirašė jį pernai rugpjūtį), iš esmės virto neefektyviomis ir pasityčiojamo pobūdžio Jungtinių Valstijų Rusijai paskelbtomis sankcijomis.
„Atsakomybė už tai dabar gula ant šį sąrašą pasirašiusio Jungtinių Valstijų finansų ministerijos vadovo pečių“, – konstatavo A. Aslundas.
DELFI primena, kad Donaldo Trumpo administracija pirmadienį vakare paskelbė ilgai lauktą 114 Rusijos politikų ir 96 „oligarchų“, kurie palaiko glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu, sąrašą, taip patenkindama Kongreso reikalavimą nubausti Maskvą už kišimąsi į JAV 2016 metų rinkimus.
Politikų sąraše yra visa prezidento administracija, nurodyta Kremliaus interneto svetainėje, ir ministrų kabinetas, o oligarchų sąrašas tiksliai atitinka žurnalo „Forbes“ sudaryto Rusijos milijardierių sąrašo viršūnę.
Vadinamojo Kremliaus sąrašo paskelbimas Maskvoje daugelį papiktino ir privertė sunerimti.
Vis dėlto JAV administracija drauge su sąrašu paskelbė netikėtą pranešimą, kad nusprendė kol kas nieko nebausti.
Vėliau JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos skelbs naujas sankcijas Rusijai „artimiausioje ateityje“.
„Artimiausioje ateityje jūs pamatysite papildomas sankcijas, – sakė jis teikdamas parodymus Senate. – Per kelis ateinančius mėnesius, gal net kitą mėnesį; norėčiau išsireikšti atsargiai, skelbdamas tokį pareiškimą.“
Perspėjimas buvo paskelbtas antradienį padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Vašingtono dėl galimų baudžiamųjų priemonių Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybei, už jos kišimąsi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus.
Donaldo Trumpo administracija pirmadienį atsisakė imtis naujų žingsnių prieš Maskvą. Vietoje to Iždo departamentas viešai įvardijo 114 Rusijos pareigūnų ir 96 verslo lyderius, kuriems gali būti taikomos sankcijos.
JAV valstybės departamentas nustebino stebėtojus pareikšdamas, kad šiuo metu nebūtina įvesti naujų sankcijų pagal pernai priimtą atitinkamą įstatymą, nes jis jau ir taip veikia kaip atgrasomoji priemonė.
Tačiau S. Mnuchinas Senate sakė, kad naujų sankcijų bus ir kad jos „bus pagrįstos dideliu žvalgybininkų bendruomenės nuveiktu darbu“.
„Mes neatsisakėme ir neatidėjome“, – pridūrė jis.
Kai kurie JAV Kongreso nariai kaltino prezidentą D. Trumpą leidžiant Rusijai išsisukti ir taip pakurstė klausimų, ar prezidentas nenori konfrontuoti su Maskva.
Neslaptu septynių puslapių dokumentu, kaip ir numatė Kongresas, siekiama viešai paskelbti asmenis, klestinčius dėl V. Putino valdymo, Jungtinėms Valstijoms stengiantis diplomatiškai ir ekonomiškai izoliuoti jo vyriausybę.
Įtraukimas į sąrašą nereiškia, kad šiems asmenims automatiškai bus taikomos JAV sankcijos, bet keliolikai jų sankcijos jau taikomos iš anksčiau.
Į „Kremliaus sąrašą“ įtrauktas premjeras Dmitrijus Medvedevas ir visi jo pavaduotojai bei ministrai, tarp jų Sergejus Lavrovas, Igoris Šuvalovas, Maksimas Oreškinas, Arkadijus Dvorkovičius, Aleksejus Mileris, Igoris Sečinas, Germanas Grefas, Andrejus Kostinas, taip pat 42 V. Putino padėjėjai, Rusijos pagrindinių žvalgybos agentūrų FSB ir GRU aukščiausio rango pareigūnai.
Sąraše taip pat yra didelių valstybinių kompanijų, įskaitant energetikos milžinę „Rosneft“ ir didžiausią kredito įstaigą „Sberbank“, vadovai.
Tarp 96 į sąrašą įtrauktų turtingų rusų, kuriuos JAV Iždo departamentas vadina oligarchais, yra Olegas Deripaska, Romanas Abramovičius, Vladimiras Potaninas, Michailas Fridmanas, Vagitas Alekperovas, Jelena Baturina, Romanas Avdejevas, Evgenijus Kasperskis, Suleimanas Kerimovas, Vladimiras Lisinas, Michailas Prochorovas. Teigiama, kad visi jie sukaupė po 1 mlrd. JAV dolerių (0,81 mlrd. eurų) ar didesnį turtą.
M. Prochorovas varžėsi su V. Putinu 2012 metų rinkimuose, o aliuminio magnatas O. Deripaska figūruoja tyrime dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus, nes turėjo ryšių su buvusiu D. Trumpo kampanijos vadovu Paulu Manafortu.
Tačiau sąraše yra ir keistų pavardžių, tokių kaip mažmeninės prekybos tinklo „Magnit“ įkūrėjo Sergejaus Galickio ir paieškos sistemos „Yandex“ įkūrėjo bei vadovo Arkadijaus Voložo. Abu jie laikomi savo jėgomis iškilusiais žmonėmis, sukūrusiais sėkmingą verslą be jokios vyriausybės paramos.
Kongresui pateikiamame įslaptintame ataskaitos priede gali būti asmenų, valdančių mažesnį turtą ir nepriklausančių aukščiausio rango valstybės pareigūnams.
Remdamasis JAV žvalgybos duomenimis, Iždo departamentas taip pat baigė bent iš dalies valstybei priklausančių Rusijos kompanijų sąrašą, bet jis taip pat yra įslaptintas ir nusiųstas tik Kongresui.