Nepaisant glaudžių ekonominių ryšių, abiejų NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalių politiniai santykiai yra įtempti. Liepos 1 d. Vengrija pagal rotaciją perėmė pirmininkavimą ES, o liepos 5 d. atidėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock vizitą iki jo likus trims dienoms, motyvuodama „techninėmis priežastimis“. Tą pačią dieną Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas supykdė ES lyderius, nuskridęs į Maskvą susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.
Pranešama, kad diplomatiniame renginyje, skirtame Vokietijos vienybės dienai, Vokietijos ambasadorė Julia Gross sakė, jog pasitikėjimas Vengrija vis labiau svyruoja. Žiniasklaida citavo ambasadorę, minėjusią „virtinę incidentų, teorijų, priemonių ir provokacijų, kurios (...) kelia abejonių Vengrijos patikimumu“.
J. Gross pasmerkė savavališką V. Orbano „taikos misiją“ dėl Rusijos karo Ukrainoje, kai jis keliavo į Ukrainą, Rusiją, Kiniją ir JAV, ten susitiko su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu.
Ambasadorė „farsu“ vadino tai, kad Vengrijos vyriausybė daugelį mėnesių blokavo Suomijos ir Švedijos narystę NATO. „Manau, kad jums – Vengrijos rinkėjams, nepaisant jūsų politinių įsitikinimų, tai vis dažniau kelia klausimą: kaip tai atitinka mano interesus ir kaip tai pagerina mano, kaip vengro, gyvenimą?“, – pasak žiniasklaidos, sakė ji.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto iškvietė J. Gross, feisbuke parašęs, kad „ji labai kišosi į Vengrijos vidaus reikalus, pažeisdama mūsų šalies suverenitetą“. „Visais atvejais tikimės pagarbos iš mūsų šalyje tarnaujančių ambasadorių, todėl ambasadorės kalba yra visiškai nepriimtina“, – pridūrė jis.