Žemėlapį liepos 13-ąją paskelbė situacijai Kryme stebėti įsteigta Ukrainos vyriausybės ministerija. 2014-ųjų kovą Rusija okupavo Krymą, tačiau pusiasalis nebuvo atkirstas nuo žemyninės Ukrainos dalies.
Dviejų spalvų žemėlapiuose matyti Krymo ir žemyninio regiono, besidriekiančio į šiaurę nuo pusiasalio, augmenijos būklė nuo 2016 iki 2018 metų.
Pasak Laikinai okupuotų teritorijų ir jų viduje perkeltų Ukrainos žmonių ministerijos, naujesnis žemėlapis rodo, kad augmenija daugelyje rytinių, šiaurinių ir vakarinių pusiasalio regionų rekordiškai sumenko. Pietų regionas, kuriame yra Jalta ir kiti žymūs pajūrio kurortai, atrodo nukentėjęs mažiau.
Juodosios jūros regionas seniai garsėja ilgomis ir sausomis vasaromis. Dėl šio bruožo praleisti vasaros atostogas čia tapo šimtmečius besitęsiančia tradicija. Pusiasalyje nuolat gyvena maždaug du milijonai žmonių, o vasaros mėnesiais jį užplūsta milijonai poilsiautojų.
Ministerija tvirtina, kad dėl susiklosčiusios situacijos kaltas mažas kritulių kiekis ir „aplaidus Rusijos Federacijos okupacinių institucijų požiūris“.
Rferl.org. negali patvirtinti žemėlapio duomenų. Nei su Ukrainos ministerija, nei Rusijos institucijomis susisiekti nepavyko.
Tačiau šios išvados sutampa su šių ir praėjusių metų naujienų ataskaitomis, kuriose užfiksuotas didėjantis vandens trūkumas.
Po 2014-ųjų Rusijos okupacijos Ukraina pusiasalio neteko. Nuo to laiko Ukraina smarkiai sumažino vandens tiekimą Krymui.
Praėjusį mėnesį Maskvos aneksuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas Maskvos paprašė skubios finansinės pagalbos, reikalingos sausros kai kuriuose regionuose sukeltoms problemoms spręsti.
Gegužę Rusija atidarė naują tiltą, jungiantį okupuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi, kuris, kaip tikisi valdžios institucijos, turėtų palengvinti prekybos kliūtis.
Tačiau visai neseniai skelbta apie Ukrainos pareiškimus, kad Rusija naudojasi naujuoju tiltu, siejančiu su 2014 m. aneksuotu Krymo pusiasaliu, kad užlaikytų Ukrainos laivus, kenktų šalies ekonomikai ir stiprintų politinį spaudimą.
Kaip pranešė Ukrainos pasienio tarnyba, gegužę oficialiai atidarius 19 km ilgio tiltą tarp Rusijos ir Kerčės sąsiaurio, žymiai suaktyvėjo laivų tikrinimas, informuoja bloomberg.com. Laivams kartais tenka laukti net tris dienas, teigė atstovas spaudai Olegas Slobodianas.
„Nuo vėlyvo pavasario pamažu vyksta hibridinė Azovo jūros blokada“, – teigė O. Slobodianas žurnalistams Kijeve.
Kaip rferl.org sakė Carnegie tarptautinės taikos fondo specialistas Balazsas Jarabikas, tokių priemonių Rusija galėjo imtis norėdama sukelti spaudimą Ukrainai ir dėl vandens tiekimo.
Rusijai aneksavus Krymą, JAV ir Europos Sąjunga įvedė sankcijų Rusijai, kurios tebegalioja iki šiol.