Neįstengė nueiti 300 metrų, o grįžęs į Minską – negalėjo kalbėti
Aliaksandro Lukašenkos pasirodymas Pergalės dienos proga Maskvoje surengtame parade tapo itin plačiai aptariama tema. Tiesioginės transliacijos metu pro žiūrovų akis nepraslydo subintuota Baltarusijos autokrato ranka, skausmo perkreiptas veidas bei kitos, kur kas svarbesnės detalės.
Po parado A. Lukašenka kartu su Rusijos prezidentu V. Putinu ir dar šešiais Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių vadovais negalėjo nueiti 300 metrų iki Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos.
„A. Lukašenka priėjo prie V. Putino ir, sprendžiant iš jo veido išraiškos bei gestų, kažko paklausė. V. Putinas kažką atsakė rodydamas ranka į priekį ir davė ženklą savo apsaugos darbuotojams. Po to A. Lukašenka dingo iš kadro. O paskui jis pasirodė antrame plane – asmens sargybinis nuvedė jį prie saugumo tarnybos elektromobilio“, – remdamasis televizijos transliacija iš parado Raudonojoje aikštėje rašė opozicinis naujienų kanalas „Zerkalo“.
Įdomu ir tai, kad iš karto po iškilmių Raudonojoje aikštėje A. Lukašenka suskubo grįžti į Minską. Jis praleido reikšmingą renginį – kviestinius pietus, kuriuos V. Putinas surengė negausiems savo sąjungininkas, į Maskvą atvykusiems NVS šalių vadovams.
Baltarusijos politologas Dmitrijus Bolkunecas pastebėjo, jog į oro uostą A. Lukašenką lydėjo greitosios pagalbos automobilis, o grįžus į Minską įvyko tai, ko dar nėra buvę per visus 29 baltarusių autokrato valdymo metus.
„Minske jis turėjo sakyti kalbą Pergalės aikštėje, tačiau pirmą kartą per 29 metus gegužės 9 dieną A. Lukašenka negalėjo kalbėti. Pranešimą už jį perskaitė gynybos ministras“, – pastebėjo baltarusių politologas D. Bolkunecas, kurį cituoja opozicinis leidinys „Naša Niva“.
Reikia paminėti, kad gegužės 9-osios, kai Rusijoje pompastiškai minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, A. Lukašenkai tradicinis kreipimasis šventinio renginio metu – ypač svarbus, diktatoriaus galią demonstruojantis ir ją įtvirtinantis elementas. Net ir baimindamasis dėl savo gyvybės, bet kada galinčios įvykti dronų atakos Raudonojoje aikštėje pasirodė V. Putinas.
Akivaizdu, kad A. Lukašenkai galėjo nutikti kažkas itin svarbaus, jog teko skubiai nutraukti viešnagę Maskvoje, o grįžus į Minską – nebeįstengti pasakyti kalbos.
Lukašenka tapo Kremliaus nuodytojų auka ?
Baltarusių žiniasklaida, remdamasi analitikais, iš karto iškėlė versiją, jog A. Lukašenka susirgo gripu bei Covid-19 infekcija. Esą tai paaiškina, kodėl jis neįstengė pats nueiti kelių šimtų metrų, atsisakė dalyvauti kviestiniuose pietuose ir lėktuvu skubiai išskrido į Baltarusiją.
Tačiau šios versijos pagrįstumas kelia labai rimtų abejonių. Nes paranojiškai savo gyvybę saugantis, dėl baimės užsikrėsti svečius po savaitę karantine laikantis, juos prie itin ilgo stalo sodinantis V. Putinas šį kartą kažkodėl itin artimai bendravo su savo sąjungininku A. Lukašenka, kartu glėbesčiavosi. Ir tai vyko tuo metu, kai Baltarusijos diktatorius akivaizdžiai atrodė sergantis. Aišku, jog tokį keistą elgesį kai pas paaiškintų tuo, esą Raudonojoje aikštėje buvo ne tikrasis V. Putinas, o vienas jo antrininkų, tačiau tai patvirtinančių faktų nepateikiama.
Baltarusių politologas D. Bolkunecas spėjo, kad A. Lukašenką kankino ne vienas, o keli negalavimai. Remdamasis jam žinoma informacija, politikos analitikas spėjo, jog autokratui susirgus atsinaujino širdies problemos, nes prieš kelis metus jis išgyveno didesnių problemų nesukėlusį infarktą.
Žinomas Ukrainos žurnalistas Dmitrijus Gordonas iškėlė kur kas drastiškesnę versiją, kalbėdamas kanalo „Chodorkovi Live“ eteryje jis pareiškė, kad Baltarusijos vadovas tapo sąmokslo auka, galėjo būti nunuodytas ir netrukus mirs.
„Stebėkite A. Lukašenką. Manau, kad jis galėjo būti nunuodytas ir netrukus mirs. Atidžiai jį stebėkite“, – sakė D. Gordonas.
Tokią pačią versiją išsakė ir karybos ekspertas Aleksandras Musienko. Tačiau jis savo prielaidas grindė tuo, jog Kremlius ne kartą nuodijo savo oponentus, o dažni V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimai suteikia galimybę atsikratyti Baltarusijos diktatoriaus. Visgi, karybos ekspertas tuo pačiu neatmetė ir tikimybės, jog 68 metų sulaukęs A. Lukašenka turi jo amžiaus žmonėms būdingų sveikatos sutrikimų.
Priežastis atsikratyti neklusniu sąjungininku – ne viena
Svarstant iškeltą versiją apie galimą pasikėsinimą, natūraliai kyla klausimas: kodėl Kremliaus režimas turėjo bandyti pašalinti itin svarbų sąjungininką? Esmė ta, nors A. Lukašenka vadinamas ištikimiausiu V. Putino sąjungininku, tačiau jis iki šiol aršiai priešinasi Rusijos planams prisijungti Baltarusiją sudarant vieną sąjunginę valstybę.
Kaip pastebėjo ne vienas analitikas, A. Lukašenka puikiai supranta, kad tokiu atveju jis netektų visų savo valdžios ir galios svertų, galėtų tenkintis nebent Minsko srities gubernatoriaus pareigomis. Be to, suprasdamas, kuo gali baigtis tiesioginis įsitraukimas į karą Ukrainoje, A. Lukašenka visais įmanomais būdais vengia siųsti savo kariuomenę. Toks autokrato elgesys toli nekelia susižavėjimo juo manipuliuojančiam Kremliaus režimui.
Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) gyvenantis žinomas rusų politologas bei publicistas Andrejus Piontkovskis prognozavo galimą Baltarusijos autokrato mirtį.
„Visi laukia V. Putino mirties, bet šiose lenktynėse A. Lukašenka, man atrodo, gali jį įveikti“, – kalbėdamas Ukrainos naujienų kanalui „24 kanal“ sakė politologas A. Piontkovskis.
Kas nutiks mirus A. Lukašenkai?
Kas pasikeistų Baltarusijoje, jeigu išsipildytų pranašystę ir autokratas galiausiai paliktų šį pasaulį? Politologas, Politinės analizės ir prognozių centro vadovas Pavelas Usovas socialiniame tinkle „Facebook" bandė modeliuoti tolimesnę įvykių eigą, jeigu A. Lukašenka numirtų.
„Diktatoriaus mirtis nereiškia, kad sistema iš karto žlugs. Juo labiau, kad apie tai bus pranešta iš karto. Svarbų vaidmenį vaidina Saugumo Taryba, todėl ji laikinai vadovaus šaliai, o naujų rinkimų taip pat nebus, nes juos rengti bus nesaugu“, – prognozavo politikos ekspertas.
Tai pat pastebima, kad A. Lukašenka neturi favorito, kuriam perduotų prezidento postą. Nors kartais užsimenama apie tai, jog pakeisti autokratą galėtų jo sūnus Viktoras, kyla abejonių, ar šiai rokiruotei pritars Saugumo taryba.
Pasak politologo P. Usovo, pagrindinį vaidmenį mirus A. Lukašenkai vaidins Maskva, kuri rems sau ištikimas jėgas, ypač jėgos struktūrų atstovus, kurie neabejotinai bandys perimti valdžios svertus. Skirtingai nei A. Lukašenkos aplinkos žmonės, būtent jėgos struktūrų atstovai jaučia, kad valdžia teisėtai jiems priklauso, nes brutalia jėga pavyko užgniaužti 2020 metais po suklastotų prezidento rinkimų kilusius masinius protestus.
„Visuomenė nėra organizuota ir susitelkusi, kad galėtų greitai reaguoti į Lukašenkos mirtį: užimti pastatus, organizuoti streikus, blokuoti transporto srautus ir pan. Dabar nėra jokių struktūrų ir koordinavimo mechanizmo. Nėra ir plano, ką daryti, kai Lukašenka mirs. Maskva stengsis neleisti baltarusiams įvykdyti liaudies revoliucijos ir skirs lėšų režimui stiprinti“, – teigė politologas.
Vienintele realia jėga vadina Ukrainoje kariaujančius baltarusių savanorius
P. Usovas teigia, jog tam, kad visuomenė galėtų visuotinėmis protesto akcijomis daryti įtaką valdžios perdavimo procesams, turėtų būti sukurtas autoritetingas valdymo centras, kuris rastų bendraminčių Baltarusijos viduje.
Visgi, emigracijoje dirbanti baltarusių opozicija vargu ar bus pajėgi konsoliduoti Baltarusijos visuomenę, tad vienintele realia, kažką iš esmės pakeisti galinčią jėga politologas P. Usovas vadina šiuo metu Ukrainoje prieš Rusijos kariuomenę kovojančius baltarusių savanorius.
„Vienintelė struktūra, galinti realiai padėti baltarusiams, yra K. Kalinausko pulkas“, – teigia P. Usovas.
Visgi, šio pulko kariai turi imti veikti dar prieš A. Lukašenkos mirtį. Parengti planą, kaip įžengti į Baltarusiją iš Ukrainos pusės, šiam manevrui atlikti gauti politinės ir karinės Ukrainos vadovybės pritarimą.
„K. Kalinausko pulkas gali įsiveržti į Baltarusiją prieš prasidedant protestams ir pats juos pradėti. Nepaisant to, kad visuomenė pavargusi, A. Lukašenkos mirtis gali suteikti nacionalinį postūmį. Todėl jau dabar būtina parengti strategiją diktatoriaus mirties atveju“, – reziumavo politologas P. Usovas.