Autoritarinis Baltarusijos prezidentas trečiadienį pareiškė, esą „atakos“ prieš jo šalį peržengė raudonąsias linijas, kilus tarptautiniam pasipiktinimui dėl Minsko režimo priverstinai nutupdyto „Ryanair“ keleivinio lėktuvo ir disidento sulaikymo.
„Kaip ir prognozavome, mums blogo linkintys tiek užsienyje, tiek šalies viduje pakeitė atakų prieš mūsų valstybę taktiką. Jie jau peržengė labai daug raudonųjų linijų, kirto sveiko proto ir žmogiškosios moralės ribas“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Pasak jo, Baltarusijai „blogo linkintys maišto organizavimą iškeitė į tildymo etapą“. Anot A. Lukašenkos, Vakarai atsisakė tirti incidentą su „Ryanair“ lėktuvu.
A. Lukašenka pareiškė, kad per incidentą, kai Minske leidosi „Ryanair“ lėktuvas, ir buvo sulaikytas juo skridęs Ramanas Pratasevičius, elgėsi pagal įstatymą. Tuo jis bandė įtikinti Baltarusijos parlamentarus.
Jo žodžiais, jis veikė paisydamas galiojančių teisės aktų, „pagal tarptautines taisykles bandydamas apsaugoti žmones“. Jis taip pat akcentavo, kad lėktuvo skrydžio kryptis pakeista, kai jis buvo visai netoli Astravo atominės elektrinės. „O jeigu staiga visos atominės elektrinės saugumo sistemos būtų buvusios perjungtos į visiško karinio pasirengimo režimą?“ – klausė Baltarusijos prezidentas.
Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos vadovas „melu“ pavadino pranešimus, jog „Ryanair“ lėktuvas buvo priverstas leistis Minske dėl naikintuvo „MiG-29“ veiksmų, ir „nesąmone“ – informaciją, jog Minsko oro uoste ginkluoti vyrai ilgam buvo sulaikę ekipažą ir keleivius, nors apie tai pasakojo dauguma „Ryanair“ lėktuvu skridusių keleivių. A. Lukašenka mano, kad už „šią dezinformaciją atsakingi Vakarai“.
„Lėktuve buvo teroristas, apie tai žinoma toli už Baltarusijos ribų“, – A. Lukašenką cituoja Tut.by.
Galimas dalykas, kad A. Lukašenka omenyje turi opozicijos žurnalistą R. Pratasevičių, kuris buvo sulaikytas, vos tik „Ryanair“ lėktuvas nusileido Minske. R. Pratasevičius Baltarusijos jėgos struktūrų iniciatyva buvo įtrauktas į tarptautiniu mastu ieškomų asmenų sąrašą.
„Buvo tas sprogmuo ar ne, bet, jeigu būčiau gavęs informacijos, kad lėktuve teroristas, aš be jokių abejonių būčiau iš karto liepęs tupdyti lėktuvą“, – pareiškė A. Lukašenka.
Nė viena pasaulio valstybė nesusiduria su tokiu daugiaplaniu, daugiasluoksniu teroru, skundėsi jis, omenyje turėdamas po 2020 metų rinkimų kilusią protestų bangą.
Autoritarinis šalies lyderis pakomentavo ir klausimą apie tris keleivius, kurie skrydžio į Vilnių vėliau nebetęsė.
Anot A. Lukašenkos, žmonės taip pasielgė, nes jiems esą paskui būtų tekę grįžti iš Vilniaus.
„Tačiau minėti asmenys buvo akiplėšiškai paversti netikrais KGB darbuotojais“, – pareiškė A. Lukašenka.
Tai, kad oro uoste ginkluotų asmenų buvo sulaikytas tiek lėktuvo ekipažas, tiek keleiviai, A. Lukašenka pavadino nesąmone ir pareiškė, esą pats ekipažas septynias valandas „su kažkuo skambinosi ir nenorėjo išskristi“.
Ant „ledinio karo slenksčio“
A. Lukašenka pareiškė, kad jo šalis stovi ant „ledinio karo slenksčio“.
„Mes privalome išsaugoti savo šalį ir savo vaikams ją palikti normalios būklės. Laikas pasirinko mus. Mes atsidūrėme prie naujo jau ne Šaltojo, o ledinio karo slenksčio. Ir atsilaikyti gali tik ta valstybė, kuri nepasiduos hibridiniam spaudimui“, – autoritarinį šalies vadovą cituoja naujienų agentūra „BelTA“.
„Kreipiuosi į viso pasaulio bendruomenę: nėra jokios prasmės purtyti Baltarusijos“, – pridūrė A. Lukašenka. Jis taip pat tvirtino, kad prieš jo šalį vykdomas hibridinis karas, ir jokiais būdais nevalia leisti jam tapti „karštuoju“.
„Tai jau nebe informacinis karas, tai šiuolaikinis hibridinis karas. Būtina padaryti viską, kad jis nevirstų karštuoju karu. Ieškoma naujų silpnų vietų. Ir tai nukreipta ne tik prieš mus. Mes jiems – tik poligonas. Eksperimentinė aikštelė prieš metantis į Rytus. Išsibandę pas mus, judės toliau“, – įsitikinęs A. Lukašenka.
Baltarusijos prezidento komentarų dėl precedento neturinčio geopolitinės padėties paaštrėjimo, susieto su „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu Minske ir opozicijos žurnalisto R. Pratasevičiaus sulaikymu, buvo laukiama dar antradienį.
Vėliau valdžios atstovai pranešė, kad parlamentarai patys paprašė susitikimo su prezidentu, todėl pasisakymą A. Lukašenka ir nusprendęs atidėti.
Delfi primena, kad anksčiau Transporto ministerijos Aviacijos departamento direktorius Artiomas Sikorskis sakė, jog pranešimas apie sprogmenį „Ryanair“ lėktuve buvo gautas el. paštu iš organizacijos „Hamas“. „Hamas“ neigia, kad yra su tuo susijusi.
Pirmadienį spaudos konferencijoje Minske Baltarusijos transporto ir ryšių ministerijos Aviacijos departamento direktorius Artiomas Sikorskis pareiškė, esą pranešimas apie bombą iš Atėnų į Vilnių skridusiame airių oro bendrovės „Ryanair“ lėktuve buvo pasirašytas palestiniečių judėjimo „Hamas“ karių“.
Jis pacitavo gautą pranešimą: „Mes, „Hamas“ kariai, reikalaujame, kad Izraelis nutrauktų ugnį Gazos Ruože. Mes reikalaujame, kad Europos Sąjunga nebepalaikytų Izraelio šiame kare. Žinoma, kad [ne pelno organizacijos] „Delphi Economic Forum“ [renginio] dalyviai namo grįžta reisu FR-4978. Šiame lėktuve padėta bomba. Jei neįvykdysite mūsų reikalavimų, bomba sprogs gegužės 23 dieną virš Vilniaus.“
Pasak A. Sikorskio, laiškas anglų kalba atėjo į Minsko oro uosto elektroninio pašto dėžutę iš elektroninio pašto paslaugų tiekėjo „ProtonMail“.
Sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridęs bendrovės „Ryanair“ keleivinis lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Minske, ten sulaikytas lėktuvu skridęs Aliaksandro Lukašenkos režimo ieškomas baltarusių opozicijos aktyvistas.
„Ryanair“ lėktuvas, būdamas Baltarusijos oro erdvėje ir priartėjęs prie Lietuvos sienos, netikėtai pasuko Minsko link ir ten nusileido.
Bendrovė nurodė, kad laineris nusileido, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepatvirtinta.
Baltarusijos opozicija sako, jog lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas siekiant sulaikyti šiuo lėktuvu skridusį aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ vieną įkūrėjų Ramaną Pratasevičių. Drauge su juo Minske buvo sulaikyta jo draugė, Rusijos pilietė ir Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU) teisės studentė Sofija Sapega.
A. Lukašenkos spaudos tarnyba savo „Telegram“ kanale nurodė, kad jis davė nurodymą nukreipti skrydį ir įsakė keleivinį lėktuvą lydėti naikintuvui „MiG-29“.
Europos Sąjunga ir JAV pasmerkė priverstinį lainerio nutupdymą Minske ir pareikalavo paleisti R. Pratasevičių.
„Ryanair“ vykdomasis direktorius Michaelas O'Leary incidentą pavadino „valstybės remiamu užgrobimu“.
„Atrodo, kad pareigūnų tikslas buvo pašalinti žurnalistą ir jo kelionės draugę. Manome, kad oro uoste [iš lėktuvo] taip pat išlipo keli KGB (Baltarusijos valstybinio saugumo komiteto) agentai“, – sakė jis.
R. Pratasevičius, kuris aktyvisto veiklą internete pradėjo dar būdamas paauglys, iš Baltarusijos išvyko 2019-aisiais, pradėjęs dirbti įtakingam, opoziciją remiančiam susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanalui „Nexta“. Vėliau R. Pratasevičius tapo kanalo, šiuo metu turinčio per 1,2 mln. prenumeratorių, vyriausiuoju redaktoriumi.
Šis kanalas labai padėjo mobilizuoti protestuotojus per beprecedentes demonstracijas, krėtusias Baltarusiją po pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.
Gyvendamas tarp Lenkijos ir Lietuvos, kur yra didelės baltarusių išeivių bendruomenės, R. Pratasevičius tapo „Telegram“ kanalo BGM, turinčio 260 tūkst. prenumeratorių, redaktoriumi.
Baltarusijos valdžia R. Pratasevičių kaltina pagal baudžiamojo kodekso 293 straipsnio 1 dalį (masinių neramumų organizavimas), 342 straipsnio 1 dalį (grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, organizavimas ar aktyvus dalyvavimas juose).
Lapkritį Baltarusijos pareigūnai išdavė R. Pratasevičiaus arešto orderį dėl jo darbo „Nexta“ ir pareiškė, kad jis „dalyvavo teroristinėje veikloje“. Taip pat buvo paskelbta jo tarptautinė paieška, Lenkijai nusiųstas jo ekstradicijos prašymas, nurodo teisių gynėjai.