Rusijos pajėgos dislokuojamos Baltarusijoje jos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai pirmadienį paskelbus, kad abi šalys kitą mėnesį surengs bendras karines pratybas.
Šis žingsnis, žengtas be įprasto išankstinio perspėjimo regiono šalims, dar labiau padidino įtampą tarp Vakarų ir Rusijos dėl galimos rusų invazijos į Ukrainą. Pastaroji ribojasi ir su Rusija, ir su Baltarusija.
Minėtas JAV pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad į Baltarusiją atvykstančių Rusijos pajėgų dydis „neatitinka to, ko tikėtumės normalių pratybų“ atveju.
„Svarbus yra laikas... Žinoma, kyla susirūpinimas, kad Rusija galbūt ketina prisidengdama bendromis karinėmis pratybomis dislokuoti pajėgas Baltarusijoje potencialiai siekdama pulti Ukrainą“, – sakė pareigūnas.
Anot jo, Baltarusijos konstitucijos pataisos, teikiamos kito mėnesio referendumui, galėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam Rusijos pajėgų buvimui šios šalies teritorijoje.
„Šie konstitucijos pataisų projektai gali rodyti, kad Baltarusija planuoja leisti jos teritorijoje dislokuoti ir Rusijos įprastines, ir branduolines pajėgas“, – pažymėjo pareigūnas.
Tai reikštų „iššūkį Europos saugumui“, ir dėl to gali reikėti atsako, sakė jis.
Baltarusija taip pat ribojasi su NATO narėmis Lenkija, Lietuva ir Latvija.
Normalių pratybų, kuriose, pavyzdžiui, dalyvauja 9 tūkst. karių, atveju, reikia pranešti prieš 42 dienas. Jei pratybose dalyvauja daugiau kaip 13 tūkst. karių, jose turi dalyvauti tarptautiniai stebėtojai, sakė minimas JAV pareigūnas.
„Taip atrodo normalios [pratybos]. Šios [pratybos] visiškai kitokios, – sakė jis. – Su laiku Lukašenka vis labiau ir labiau kliaujasi visokiausia Rusijos parama. Mes žinome, kad jis tos paramos negauna veltui.“
„Aišku, kad Rusija siekia pasinaudoti Lukašenkos pažeidžiamumu ir reikalauja atsiteisti pagal kažkiek susikaupusius skolos raštus“, – pridūrė JAV pareigūnas.
Baltieji rūmai: Rusija gali pulti Ukrainą „bet kuriuo metu“
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Rusija yra užsimojusi surengti karinį puolimą prieš Ukrainą, kuris gali įvykti „bet kuriuo metu“, ir perspėjo, kad JAV pasilieka teisę atsakyti bet kokiomis priemonėmis.
„Joks pasirinkimas nėra nuimtas nuo stalo“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki ir perspėjo, kad susidarė „nepaprastai pavojinga padėtis“.
„Dabar esame etape, kai Rusija gali bet kuriuo metu surengti puolimą prieš Ukrainą, – pabrėžė ji. – Sakyčiau, kad [ši padėtis] yra aštresnė negu buvo anksčiau.“
Anot J. Psaki, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „sukūrė šią krizę, surinkęs 100 tūkst. rusų karių palei sieną su Ukraina, įskaitant pastarąjį Rusijos pajėgų perkėlimą į Baltarusiją bendroms pratyboms ir surengtus papildomus mokymus prie Ukrainos rytinės sienos“.
Atstovė patvirtino, kad penktadienį Ženevoje planuojama surengti JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybas. Pasak J. Psaki, A. Blinkenas per šį susitikimą pabrėš būtinybę deeskaluoti Ukrainos krizę ir ragins normalizuoti padėtį diplomatinėmis priemonėmis.
Kijevas, JAV ir Europos šalys reiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų, sutelktų netoli Ukrainos rytinės sienos, nors Maskva ne kartą tvirtino, kad joks puolimas neplanuojamas.
Vis dėlto jeigu V. Putinas nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, Rusijai jau aneksavus Krymo pusiasalį ir remiant kitapus sienos veikiančius prorusiškus separatistus, Maskva sulauktų skaudžių ekonominių pasekmių, pabrėžė J. Psaki.
„Yra diplomatinis kelias į priekį. Tikrai tikimės, kad jie pasirinks šį kelią. Yra kitas kelias. Nuo rusų priklauso, kurį kelią jie pasirinks, ir pasekmės bus skaudžios, jeigu jie nepasirinks diplomatinio kelio“, – kalbėjo ji.
Vašingtonas sako, kad JAV ir jų sąjungininkės neturi planų į potencialų Rusijos puolimą karine jėga, bet atsakomosios ekonominės priemonės smarkiai pranoktų bet kokias, taikytas praeityje.
J. Psaki pabrėžė, kad tokiu atveju būtų atsisakyta pradėti naudoti Rusijos gamtinių dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“, kuris yra baigtas tiesti, bet dar nėra gavęs licencijos. Šis dujotiekis laikomas svarbiu Europos apsirūpinimo energijos ištekliais elementu, bet taip pat reikšmingai padidintų Rusijos pajamas už parduodamas dujas.
„Tebesilaikome požiūrio, kad vamzdyno „Nord Stream 2“ sustabdymas yra mūsų įtikinamas argumentas Rusijos atžvilgiu“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė.
A. Blinkenas antradienį pirmiausiai išskris į Ukrainą, kad pademonstruotų Kijevui Vašingtono solidarumą.
Vėliau jis išvyks į Berlyną, kur per derybas su Vokietija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija sieks užtikrinti Vakarų vienybę iškilus šiai krizei.
Viena JAV pareigūnė sakė, kad A. Blinkenas susitarė susitikti su S. Lavrovu per anksčiau antradienį įvykusį jųdviejų pokalbį telefonu, bet pridūrė, kad Rusija gali būti nesuinteresuota šią krizę išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.
„Manau, dar per anksti sakyti, ar Rusijos vyriausybė nuoširdžiai suinteresuota diplomatija, ar ji geranoriškai ruošiasi derėtis, ar pasinaudos šiomis diskusijomis kaip pretekstu, kad pareikštų, jog diplomatija Maskvos interesų neatitinka“, – nurodė ji.