„Daug lėktuvo Tu-154M dalių, taip pat mažiausiai vieno asmens kūnas, kurie buvo tirti specialiais įrenginiais, rodo sprogstamųjų medžiagų buvimą“, - informavo Smolensko pakomisės atstovai.
Naujajame raporte yra išdėstyta tezė, kad Smolensko katastrofos priežastimi tapo sprogimas lėktuve. Šią teoriją patvirtina, anot pakomisės, pavyzdžiui tai, kad lėktuvas sudužo į kelias dešimtis tūkstančių dalių, o aukų, sėdėjusių prie lėktuvo durų, kūnai buvo smarkiai sumaitoti. Tuo metu pačios durys įsismeigė giliai į žemę.
Dar šių metų sausį skelbta, kad katastrofos aplinkybes tyrusi pakomisė padarė išvadą, jog kairysis lėktuvo Tu-154 sparnas buvo pažeistas įvykus keliems sprogimams. Nustatyta, kad sparno viduje įvyko ne mažiau kaip trys sprogimai, tačiau kokie eksperimentai ir tyrimai leido konstatuoti šį faktą, nenurodoma.
2017 m. rugpjūčio 9 d. Varšuvoje buvo paskelbtas pranešimas, informuojantis apie dar ore įvykusį prezidento lėktuvo sparno sprogimą. Rusijos tyrimų komitetas tokį tvirtinimą palaikė neturinčiu jokio racionalaus pagrindo.
Pasak oficialios komiteto atstovės Svetlanos Petrenko, iš karto po katastrofos buvo įvykdytos balistinė ir sprogimo aplinkybių ekspertizės, nepateikusios jokių įrodymų apie lėktuvui padarytą poveikį. Atstovė tvirtina, kad iki pat smūgio į beržą orlaivis Tu-154 nebuvo pažeistas.
2017 metų spalio mėnesį Lenkija apkaltino Rusiją įkalčių slėpimu, neva įrodančiu, kad lėktuve iš tiesų įvyko sprogimų. Laikraščio „Gazeta Polska“ duomenimis, Maskva „patarė“ ankstesnei lenkų komisijai „pašalinti dalį įrašo, liudijančio apie lėktuve veikusio automatinio rašytuvo užfiksuotą 4,5 sekundės trukusį staigų temperatūros šuolį“.
Tų pačių metų gruodžio 14 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Lenkijos bandymas užkrauti atsakomybę dėl lėktuvo, kuriuo skrido L. Kaczynskis, katastrofos yra visiškos nesąmonės ir mėginimas blefuoti.
„Kur lėktuvas pakilo? Maskvoje ar Varšuvoje? Štai ten ir galėjo įmontuoti [sprogmenis]. <...> Ieškokite pas save, vadinasi“, – sakė V. Putinas.
DELFI primena, kad 2010 metų balandžio 10 dienos Smolensko tragedijos, kurioje žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona ir kiti 95 juo skridę asmenys, aukų palaikus nuspręsta ekshumuoti Lenkijos prokuratūrai nusprendus atnaujinti tragedijos tyrimą. Tai įvyko po to, kad 2015 metais parlamento rinkimus laimėjo L. Kaczynskio partija PIS („Teisė ir teisingumas“). Nuo 2016 metų lapkričio prokurorai atliko 17 ekshumacijų. Iki šių metų pabaigos prokuratūra planuoja ekshumuoti ir akylai ištirti dar 46 aukų kūnus. 2018 metais iki birželio mėnesio turi būti ekshumuoti ir patikrinti dar 26 karstai.