Pirmą kartą istorinį „Novorosijos“ terminą V. Putinas pavartojo praėjusių metų balandžio mėn. Separatistai Rytų Ukrainoje nieko nelaukdami perėmė šį terminą, apibrėždami siekius išplėsti savo prieš oficialią Ukrainos valdžią nukreiptus veiksmus šalies pietryčiuose.
Šis regionas tapo žinomas „Novorosijos“ pavadinimu po to, kai XVIII amžiuje Rusija jį užėmė per karą su Turkija, o po 1917 m. bolševikių įvykdytos revoliucijos jis atiteko Ukrainai.
Konservatyvių pažiūrų rusų ideologai, taip pat ir pats V. Putinas šį terminą naudoja kaip priedangą Kremliaus siekiams neva apsaugoti šiame regione gyvenančių etninių rusų interesus, rašo „The Moscow Times“.
2014 m. birželio mėn. prorusiški sukilėliai Ukrainos Rytuose paskelbė, kad „Novorosija“ – atskiras darinys su savo parlamentu, vėliava ir naujienų agentūra.
Manyta, kad „Novorosija“ suvienys savarankiškai pasiskelbusias „Donecko ir Luhansko liaudies respublikas“ į konfederaciją, o taip pat į „Novorosiją“ ateityje buvo ketinama įtraukti ir daugiau Ukrainos regionų.
Vis dėlto praėjusią savaitę „Donecko liaudies respublikos“ „užsienio reikalų ministras“ Aleksandras Kofmanas pranešė, kad „Novorosijos“ projektas laikinai stabdomas.
„Novorosijos“ projektas įšaldomas, kol neatsiras naujas politinis elitas visuose šiuose regionuose, kuris bus pasirengęs valdyti šį darinį. Neturime teisės primesti savo nuomonę Charkovo, Zaporožės ir Odesos miestams“, – A. Kofmano žodžius cituoja Donecko srities gyventojams skirtas laikraštis „Večerniaja Makejevka“.
Šie žodžiai panašūs į „Novorosijos“ „parlamento pirmininko“, buvusio Ukrainos parlamento nario Olego Cariovo poziciją. Praėjusį mėnesį Kijevo leidiniui „Vesti Reporter“ O. Cariovas sakė, kad „Novorosijos“ projektas įšaldomas, nes jis neatitinka Minsko ugnies nutraukimo susitarimų, kuriuos šių metų vasario mėn. pasirašė V. Putinas, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai. Šiuo metu oficiali „Novorosijos“ svetainė neveikia.
Pasikeitusi retorika
Pastarosiomis savaitėmis lyg susitarę Rusijos atstovai kartoja norintys, kad savarankiškai pasiskelbusios respublikos liktų Ukrainos sudėtyje.
„Visais lygmenimis, įskaitant prezidentinį ir kitus formatus, mes teigiame norintys, kad šios respublikos taptų Ukrainos dalimi“, – praėjusią savaitę valstybės kontroliuojamam laikraščiui „Rossijskaja Gazeta“ teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Jie atskleidė savo konstitucijos projektą, kuriame teigiama, kad jų statusas apibrėžtas Minsko susitarimuose: šios respublikos turi tapti Ukrainos dalimi, jose turi įvykti konstitucinės reformos, kurios įtvirtins šį statusą kaip nuolatinį“, – ateities vizija pasidalino S. Lavrovas.
Prieš mėnesį apie šį projektą V. Putinas kalbėjo visai kitaip. „Tikiu, kad tuo atveju, jei Minsko susitarimai bus įgyvendinti, bus įmanoma rasti būdų atkurti bent šokį tokį politinį dialogą su Ukraina. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje galutinis žodis, kaip, su kuo ir kokiomis sąlygomis gyventi, priklauso šiose teritorijose gyvenantiems žmonėms“, – balandžio 16 d. kalbėjo V. Putinas.
„Donecko liaudies respublikos“ lyderiai dar vasario mėn. siūlė Ukrainos konstitucijos pataisas, liudijančias apie jų ketinimus likti Ukrainos sudėtyje.
Spaudimo darymo svertas
Analitikai mano, kad pasikeitusi Kremliaus retorika rodo Rusijos norą panaudoti tolimesnės savarankiškai pasiskelbusių respublikų ekspansijos galimybę pietrytinėje Ukrainos dalyje kaip svertą derybose su Vakarais ir Ukraina dėl galimų krizės sprendimo būdų.
Opozicinių pažiūrų politikos analitikas iš Rusijos mokslų akademijos Sistemų analizės instituto Andrejus Piontkovskis savo ruožtu mano, kad Rusijos politikai supranta, kad yra pasiekę aukštą įtampos su Vakarais lygmenį, kurio negali sau leisti.
„Norėdamas išsaugoti įtampos lygmenį Kremlius turėtų ir toliau eskaluoti krizę, o tai reikštų dar daugiau Rusijos karių mirčių ir daugiau sankcijų“, – įsitikinęs A. Piontkovskis.
Susitarimas dėl Krymo?
Andrejus Kolesnikovas iš Maskvoje įsikūrusio Carnegie centro mano, kad „Novorosijos“ projekto pabaiga paskelbta neilgai trukus po to, kai JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry susitiko su V. Putinu Sočyje pirmą kartą po 2013 m. pabaigoje prasidėjusios Ukrainos krizės. Iš karto po to Kijeve ir Maskvoje lankėsi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland.
Praėjusią savaitę Carnegie centro internetinėje svetainėje išpublikuotas A. Kolesnikovo straipsnis, kuriame autorius teigia, kad per šias derybas JAV neutralumas ar tyla dėl Rusijos įvykdyto Krymo užėmimo pateikti mainais į Rusijos paramą Ukrainos separatistinių regionų reintegravimą.
A. Piontkovskis su šia pozicija linkęs sutikti.
„Putinas pasiūlė amerikiečiams štai tokį variantą: jie užmerkia akis į Krymo klausimą, o Rusija įšaldo konfliktą Ukrainos Rytuose. Tai naudingas variantas Vakarams, bet Ukrainai jis negali patikti“, – įsitikinęs A. Piontkovskis.
Interviu praėjusią savaitę „Rossijskaja Gazeta“ S. Lavrovas priminė, kad Krymo klausimas nebuvo keliamas J. Kerry ir V. Putino susitikimo metu.
„Išvadas pasidarykite patys“, – sakė S. Lavrovas.
Rusijos užsienio ministerijai artimos Užsienio ir gynybos politikos tarybos pirmininkas Fiodoras Lukjanovas mano, kad prorusiški separatistai Ukrainos Rytuose suvokė, kad Maskva nerems jų nepriklausomybės ar prisijungimo prie Rusijos.
„Nepaisant to, ką jie deklaruoja, jie supranta, kad nori likti nesuskaldytoje Ukrainoje. Valdžia Kijeve atmes separatistų reintegracijos sąlygas, bet šioje situacijoje jie gali pateikti save kaip taikos gynėjus“, – interviu „The Moscow Times“ teigė F. Lukjanovas.
Analitikai įsitikinę, kad dėl visų šių priežasčių Rusijai ir Vakarams pavyko bent jau kol kas pasiekti situaciją, kurioje krizė yra sušvelninta, ir nė vienai iš konflikto pusių netenka nusileisti.
Vis dėlto nėra aišku, kaip Ukrainos valdžia reaguos, jei Rusija ir JAV iš tikrųjų susitartų Ukrainai už nugaros.