Žiedinis apsikeitimas ginklais Rusijos karo su Ukraina pradžioje
Pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais po plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pradėto 2022 m. vasario mėnesį, vadinamasis žiedinis apsikeitimas ginklais buvo taikomas gana plačiai: buvusios Varšuvos sutarties organizacijos šalys, savo arsenaluose turėjusios dar sovietmečiu pagamintos karinės technikos (tankų, šarvuotųjų transporterių, artilerijos pabūklų, lėktuvų), ją perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, o mainais gavo atitinkamos vakarietiškos ginkluotės – taip pat ir iš Vokietijos.
Vokietijos vyriausybės atstovai sakė, kad toks variantas yra geras, nes ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arsenalą daugiausia sudaro sovietinė karinė technika, ukrainiečiams nereikia mokytis iš naujo, vadinasi, tokia karinė pagalba Ukrainai yra veiksmingesnė už vakarietišką ginkluotę, kuriai įsisavinti prireikia daug laiko.
Buvo ir dar vienas argumentas, kuriuo Vokietijos kanclerio patarėjai rėmėsi, ko gero, tik siaurame rate, uždarų spaudos konferencijų metu. Tiesioginis vokiškų letalinių ginklų tiekimas Kyjivui, sakė jie, gali sukelti karo eskalaciją ir į jį įtraukti Vokietiją, nes Vladimiras Putinas ukrainiečių atakas prieš rusų pozicijas naudojant vokišką ginkluotę gali palaikyti Vokietijos dalyvavimu koviniuose veiksmuose.
Vokiškų ginklų tiekimas Kyjivui
Tiesa, laikui bėgant, Rytų Europos šalių sovietinės ginkluotės atsargos išseko, o pirmosios bandomosios vakarietiškų ginklų siuntos, pavyzdžiui, vokiškų savaeigių haubicų „PzH 2000“, nesukėlė tokios Kremliaus reakcijos, kokios taip bijojo kanclerio tarnyba. Vokietijos karinė pagalba Kyjivui ėmė didėti sulig kiekviena savaite.
Beje, jeigu iš pradžių Vokietijos vyriausybė tokios pagalbos apimties ir struktūros neviešino, tai vėliau ėmė skelbti ir reguliariai naujinti Ukrainai jau pristatytų ir planuojamų pristatyti tankų, pėstininkų kovos mašinų, priešlėktuvinės gynybos sistemų, zenitinių savaeigių, šaudmenų, dronų, kuro, elektronikos, šiltų drabužių, žiūronų bei kitų reikmenų sąrašus. Paskutinį kartą sąrašai atnaujinti sausio 16-ąją.
Šiuo metu Vokietija užima antrą vietą po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pagal Ukrainai teikiamos karinės pagalbos mastą. Visgi Vokietijos vyriausybė stengiasi išvengti situacijos, kai galėtų pasirodyti, kad ji yra karinių veiksmų Ukrainoje eskalacijos iniciatorė. Oficialusis kanclerio atstovas spaudai vis kartoja tris principus, kuriais vadovaujasi Berlynas, teikdamas karinę pagalbą Kyjivui: Vokietija duoda tiek, kiek gali, duoda tai, ko reikia Ukrainai, ir, visų svarbiausia, tai daro glaudžiai derindama veiksmus bei bendradarbiaudama su savo Vakarų partneriais, visų pirma – su JAV.
Trečiasis principas ypač puikiai buvo matomas istorijoje dėl šiuolaikinių tankų „Leopard 2“ tiekimo Ukrainai. Vokietijos vyriausybė tol delsė juos perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kol kitos Vakarų šalys pareiškė esančios pasirengusios duoti panašios karinės technikos: Prancūzija pažadėjo lengvųjų ratinių tankų AMX-10 RC, JK – tankų „Challenger 2“, o JAV – tankų „M1A1 Abrams“.
Kodėl Berlynas nenori Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms duoti sparnuotųjų raketų
Didelio nuotolio sparnuotosios raketos „Taurus“, kurių Kyjivas oficialiai paprašė Berlyno dar praėjusių metų gegužės mėnesį, – truputį kitokia istorija. Maždaug tokio tipo raketų Ukraina jau gauna iš JK ir Prancūzijos. Tai bendras šių šalių gaminys, pasižymintis slapiosiomis technologijomis. Vis dėlto raketų „Storm Shadow“ (prancūziškas variantas „Scalp EG“) veikimo nuotolis – apie 250 kilometrų, tuo tarpu „Taurus“ yra mažiausiai dvigubai didesnis.
Tai reiškia, kad, kalbant grynai teoriškai, ukrainiečiai galėtų atsakyti į rusų rengiamus smūgius prieš Kyjive esančius objektus, vokiškomis sparnuotosiomis raketomis atakuodami Maskvą, iki kurios nuo Ukrainos sienos yra mažiau nei 500 kilometrų. Manoma, kad būtent dėl šios priežasties, nenorėdamas įtraukti Vokietijos į karą, dar praėjusių metų spalio mėnesį Olafas Scholzas atsisakė Ukrainai duoti „Taurus“ ir sukėlė ne tik Bundesvero opozicijos, bet ir valdančiosios koalicijos narių nepasitenkinimą. Vokietijos kanclerį taip pat kritikuoja Vokietijos sąjungininkai.
Žiedinis apsikeitimas raketomis: argumentai „už“ ir „prieš“
Praėjusią savaitę (sausio 17 d.) Bundestagas balsų dauguma nepritarė konservatorių pateiktam rezoliucijos projektui, kuriuo reikalaujama Ukrainai perduoti raketų „Taurus“. Tada suveikė koalicinė disciplina, paprastai neleidžianti valdančiųjų partijų deputatams remti opozicijos iniciatyvas. Bet, kaip rašo laikraštis „Hendelsblatt“, dabar socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų frakcija planuoja vasario mėnesį į Bundestago svarstymus įtraukti savo rezoliucijos projektą, kuriuo reikalaujama padidinti Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai ir į ją įtraukti „Taurus“.
Tokiu atveju Londono pasiūlymas kancleriui O. Scholzui yra gracinga išeitis iš delikačios padėties. Berlyne įsikūrusio Vokietijos tarptautinių santykių ir saugumo instituto (SWP) vyriausioji ekspertė Claudia Major mano, kad Londono variantas „Vokietijos vyriausybei taptų galimybe ištrūkti iš nesibaigiančių diskusijų apie „Taurus“ ir pagaliau jas užbaigti“. O JK, savo ruožtu, atsirastų papildomų galimybių Ukrainai tiekti ne tik raketų „Storm Shadow“, bet ir didesniu nuotoliu pasižyminčių jų modifikacijų, rašo „Hendelsblatt“.
Federalinio kanclerio tarnyba kol kas atsisako komentuoti pranešimus apie britų pasiūlymą, pateiktą dar prieš keletą savaičių, tačiau, kaip teigia laikraščio šaltiniai, toks žiedinio apsikeitimo raketomis variantas „analizuojamas“. Kaip argumentą „prieš“ „Hendelsblatt“ pateikia tą faktą, jog minėtasis susitarimas būtų labai naudingas pirmiausia Londonui, nes mainais į Kyjivui duodamas ne pačias veiksmingiausias raketas JK nemokamai gautų šiuolaikiškiausios ginkluotės – sparnuotųjų raketų „Taurus“. Be to, kadangi JK karinių oro pajėgų, kaip ir Vokietijos karinių oro pajėgų, sudėtyje yra naikintuvų „Eurofighter“, net nereikėtų atlikti jų techninių modifikacijų.
Berlyno reakcija – daugiausia neigiama
Vokietijos politinės partijos įvairiai sureagavo į žiedinio apsikeitimo raketomis pasiūlymą. Pavyzdžiui, valdančiajai koalicijai priklausančios Socialdemokratų partijos atstovas Andreasas Schwarzas jį įvertino teigiamai. „Jeigu tai išeis į naudą Ukrainai, – „Handelsblatt“ duoto interviu sakė jis. – Tokiu atveju tai, žinoma, yra vienas iš tarptautinio bendradarbiavimo būdų teikiant karinę pagalbą Kyjivui.“
Kur kas kategoriškiau pasisakė Bundestago Gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann, vienos iš valdančiųjų partijų (Laisvoji demokratų partija) narė. „Ukrainai reikia raketų „Taurus“, ir nedelsiant.“ Jokios prasmės žiediniame apsikeitime raketomis ji nemato, juk tokiu atveju „raketų „Taurus“ neteks bundesveras, o Ukraina jų vis tiek negaus“. Jos teigimu, „Storm Shadow“ nėra visavertis pakaitalas, „todėl pasiūlymas yra netinkamas“.
Itin kritiškai JK pasiūlymą įvertino ir opozicinės Konservatorių partijos užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris. Tai būtų ne tik „gėdinga“ Vokietijai, mano jis, bet ir prieštarautų šalies lyderiaujančiam vaidmeniui Europoje bei reikštų pasitikėjimo Ukraina stoką. „Todėl, – įsitikinęs R. Kiesewetteris. – Vokietijai reikia pagaliau pradėti tiesioginį tiekimą, nes pagalba Ukrainai, įskaitant raketas „Taurus“, prisideda prie mūsų saugumo, mažina pabėgėlių srautą ir užkerta kelią kovinių veiksmų išplitimui.“