Itin kandžiai šis atsiliepė į demokratų fiasko skaičiuojant balsus Ajovoje, kuomet pirmosios balsuojančios valstijos rezultatai buvo paskelbti tik po keletos dienų. O rezultatai buvo kupini staigmenų ir žadėjo itin atkaklią kovą demokratų gretose. Politikos apžvalgininkas Linas Kojala išryškino dvi svarbiausias tendencijas, kurias atskleidė rezultatai.
„Pirmiausia tai rodo augantį Pete'o Buttigiego populiarumą ir tokį iškilimą į pirmąjį kandidatų ešeloną iš tokio ešelono, kuris galbūt labiau laikomas ambicingu, bet neturinčiu realių galimybių. Ir, aišku, Bernie Sanderso lyderystę, kas dabar jau yra pakankamai ryškus favoritas jau visų pirminių rinkimų kontekste. Ir antra tendencija, tokia negatyvi tendencija, yra Joe Bidenas. Ketvirta ir penkta vietos tikrai yra ne vidutinis rezultatas, o labai prasti rezultatai. Tą supranta ir pats kandidatas ir jo favorito statusas gerokai susvyravo. Labai panašu ir Elizabeth Warren. Jeigu Bidenas dar turi valstijų, kuriose tikėtūsi laimėti – Pietų Karoliną ir Nevadą – tai Warren tokių naujų terpių, kur ji galėtų tikėtis tokių gerų rezultatų, man atrodo, išvis turi mažai. Klausimas, kiek ilgai gali tęstis šios kampanijos“, – sakė „Rytų Europos studijų centro“ ekspertas.
Politologo Mažvydo Jastramskio nuomone, pirmieji rezultatai gerokai komplikuoja visą rinkimų procesą. „Lyderis pagal nacionalines apklausas, pavyzdžiui pagal „Five Thirty Eight“, gana aiškiai buvo J. Bidenas. Aišku, tas lyderiavimas buvo dvidešimt keli procentai, tai konkrečiose valstijose gali skirtis. Ir akivaizdžiai skiriasi. Panašu, kad gali turėti šansų, kažkiek ir netikėtai, Pete'as Buttigiegas, kurio aš nežinau kaip teisingai ištarti [šypteli]. Paprastai tariant, tai kai kurių kortų persivertimas yra palankus Donaldui Trumpui. Dėl to, kad kuo ilgiau bus neaiški ta situacija Demokratų partijoje, kuo daugiau ten konfliktų, tuo jis ramiau jaučiasi. Respublikonai ruošiasi rinkimams“, – sakė ekspertas.
Karalius nuogas
Ilgai favoritu laikytas buvęs viceprezidentas Joe Bidenas Ajovoje patyrė didelį smūgį – gavo tik 15,8 proc. balsų ir liko ketvirtas. O didžiausia staigmena tapo buvusio Southbendo mero Pete'o Buttigiego pergalė, kuria šis dalijosi su demokratu-socialistu prisistatančiu Bernie Sandersu. Abu kandidatai gavo atitinkamai 26,1 ir 26,2 proc. balsų. Apklausos prieš balsavimą rodė, kad J. Bidenui nevertėtų laukti pergalės, tačiau vienas favoritų nesitikėjo tokio stipraus pralaimėjimo.
Dar prastesnis pasirodymas jo laukė Naujajame Hampšyre, kur Baracko Obamos viceprezidentas liko penktas ir gavo gėdingą 8,4 proc. palaikymą, į priekį praleisdamas ne tik B. Sandersą ir P. Buttigiegą, bet ir Amy Klobuchar ir Elizabeth Warren. Daugelio JAV politikos apžvalgininkų teigimu, J. Bidenas nesitikėjo stiprių rezultatų šiose valstijose ir laukė sėkmingo pasirodymo Pietų Karolinoje ir superantradienio balsavimuose, kurių demografija būtų jam palankesnė.
J. Bidenas turi didelį palaikymą tarp afroamerikiečių ir kitų mažumų, pirmosiose dviejuose valstijose sudaro itin mažą rinkėjų dalį. Todėl J. Bidenas tikėjosi konkurencingai sudalyvauti pirmuose rinkimuose ir išlaukti savo momento kiek vėliau. Tačiau niekas nelaukė tokio silpno šio politikos veterano pasirodymo. Triuškinantys pralaimėjimai pakerta vieną esminių jo argumentų – kad jis turi geriausius šansus nugalėti D. Trumpą. Šis argumentas gerokai susvyravo.
„Deja, iš jo perspektyvos žiūrint, susvyravo ir kitas jo labai svarus argumentas, kad jis yra pats geriausias kandidatas įveikti Trumpą. Turintis didžiausius šansus būti išrinktas. Tai dabar matant pirminius rezultatus, tuo galima labai suabejoti“, – sakė L. Kojala.
„Iš tikrųjų jis tų ekspektacijų ir lūkesčių Ajovoje ir Naujajame Hampšyre turbūt neturėjo, nors vienu metu buvo kalbėta, kad Naujajame Hampšyre gali ir laimėti, apklausos rodė 20 proc. palaikymą. Tai tie skaičiai dabar, kurie nesiekia 10 proc. atrodo labai prastai. Jis bando būti toks vienijantis kandidatas, bando kalbėti, kad Sandersas yra pernelyg toli kairėje, kad Buttigiegas yra nepatyręs“, – teigė L. Kojala.
Dar prastesnės naujienos J. Bideną pasitinka pinigų fronte. Kandidatą remiantis „Unite the Country“ politinės veiklos komitetas buvo surinkęs apie 7,3 mln. dolerių, tačiau organizavimui ir reklamai pirmose dviejose valstijose išleido apie 6 milijonus, anksčiau pranešė politico.com. Iš visų surinktų 60 mln. dolerių kandidatą remiančios organizacijos jau išleido daugiau, nei 50,6 mln., skelbia opensecrets.org. Po itin silpnų pasirodymų šiose valstijose vargu ar nauji rėmėjai pasipils it iš gausybės rago.
Po smūgio Naujajame Hampšyre kandidatas atšaukė suplanuotą partijos narių pasitarimą ir išskubėjo į Pietų Karoliną, praleisdamas Nevadą. Tai leido išvengti nepatogių klausimų apie pralaimėjimą, tačiau kyla nemažai abejonių ar kandidatui pakaks finansinių pajėgumų varžytis valstijose, kurios jam laikomos palankesnėmis. Ilgai lyderiu tituluotas politikas, panašu, prarado lyderio aureolę ir kyla klausimas, ar jam pavyks ją susigrąžinti.
„Tų pirmųjų valstijų vaidmuo yra svarbus simboliškai, tai, sakykim, jų pervertinti labai nevertėtų. Jos yra mažos valstijos ir jos delegatų skaičius yra nedidelis. Svarbiausios bus tolimesnės valstijos, Pietų Karolina, kuriose tų pačių juodaodžių yra žymiai didesnis skaičius, tai jeigu Bidenas ten laimės, jis turi šansų, bet jeigu praloš, tai bus didelis smūgis ir jis sunkiai atsigaus“, – prognozavo M. Jastramskis.
Senas-naujas lyderis
Šlubuojant pagrindiniam varžovui džiūgauja B. Sandersas, kurį favoritu tapti demokratų kandidatu jau įvardino garsus politikos apžvalgininkas Nate'as Silveris ir jo portalas fivethirtyeight.com. Paskutinės nacionalinės apklausos taip pat rodo pagreitį B. Sanderso burėse. 4 iš paskutinių 5 apklausų rodo B. Sanderso pergalę, o „Monmouth“ apklausa netgi duoda dviženklį pranašumą.
Visų apklausų vidurkius skaičiuojanti svetainė realclearpolitics.com rodo 4,4 proc. B. Sanderso pranašumą prieš J. Bideną nacionaliniu lygiu. Tačiau ne viskas B. Sanderso stovykloje vyksta taip, kaip norėtų pats kandidatas. Prieš Hillary Clinton 2016 metais Naujajį Hampšyrą šis laimėjo triuškinančia 24 proc. pergale, o rezultatai šiemet rodo, kad pastarasis tesurinko 25,7 proc. balsų, nors to ir užteko nežymiai pergalei švęsti. Žinoma, šį kartą varžėsi ne du kandidatai, o visas būrys. Nepaisant to, rezultatai pirmose valstijose B. Sandersui leidžia kurti nugalėtojo naratyvą.
B. Sandersas nustebino visą JAV politikos isteblišmentą, kuomet 2016 tarsi iš niekur šovė į aršią kovą su favorite laikyta H. Clinton ir vos nepaveržė iš jos nominacijos. Jo kampanija giriasi, kad nepriima didesnės nei kelių šimtų eurų donacijos iš vieno asmens ir tokiu būdu teigia atstovaujanti tik paprastų žmonių, o ne interesų grupių interesus. Tokia žinutė smarkiai rezonavo tiek 2016 m., tiek ir šiais metais, nes vidutiniškai po keliasdešimt dolerių nuo asmens rinkdamas B. Sandersas jau sukaupė 107 milijonus dolerių.
Trumpalaikis žybsnis, ar naujos žvaigždės gimimas?
Trečioji balsuojanti valstija bus Nevada, kurioje ir vėl kvepia B. Sanderso pergale. Dar prieš pradedant sueigas Ajovoje apklausos ten rodė apylygę kovą, o dabar jau rodo 5 proc. B. Sanderso pranašumą prieš J. Bideną. Trys pralaimėjimai iš eilės smarkiai komplikuotų J. Bideno galimybes sėkmingai kovoti toliau, o jam palankūs rinkėjai jau pradeda ieškoti alternatyvos.
Tą alternatyvą jie rado P. Buttigiego asmenyje, kuris netikėtai išplėšė pergalę Ajovoje ir nežymiai nusileido Naujajame Hampšyre. Iki rinkimų P. Buttigiegas buvo menkai žinomas nacionaliniu lygiu ir intensyviai dirbo prie kampanijų pirmose dviejose valstijose. Neaišku, ar jam pavyks sėkmingai išlaikyti pagreitį didesniuose vandenyse.
„Manau, jo sėkmė yra susijusi su tuo, kad pas demokratus buvo niša šiek tiek, sakykim, jaunesnės kartos politikui, kuris turėtų nuosaikesnes pažiūras. Nes kol kas tą sparną atstovauja Joe Bidenas, kuriam yra virš 70 metų ir kartais netgi debatuose teigiama, kad tas jo amžius galbūt atsiliepia ir dėstant argumentus. Pete'as Buttigiegas yra gana jaunas žmogus, jo pažiūros yra nuosaikios, tai nėra Bernie Sandersas, sakykime, kuris liberalizmo požiūriu, kaip gėjus gali apeliuoti daliai demokratų rinkėjų. Iš kitos pusės, jis yra baltaodis. Turi bruožų, kuriais gali apeliuoti skirtingoms grupėms, kas yra gana svarbu ir užima gana nuosaikaus politiko nišą, kas įrodo, kad Bidenas neįtikino šitos dalies demokratų“, – tvirtino M. Jastramskis.
„Aš manau, reikia turėti omenyje, kad pirmosios valstijos kartu sudėjus turi tik 4 milijonus gyventojų. Jos nedidelės, jose yra sąlyginai pigi žiniasklaidos reklama, yra sąlyginai mažai erdvės, kur gali veikti savanoriai. Buttigiegas čia tikrai investavo pakankamai daug laiko, pastangų ir pinigų tam, kad čia parodytų gerus rezultatus. Didelis klausimas, arba bent išliekantis klausimas, kiek jis galėtų tokius pat rezultatus, atsižvelgiant į jo ganėtinai dar menką nacionalinį žinomumą, pakartoti gerokai didesnėse valstijose. Aišku, jis tikisi, kad pirmi geri rezultatai, favorito statusas, žiniasklaidos dėmesys ir auganti finansinių donorų parama dėl gerų rezultatų stums jį į priekį ir toliau. Bet, matyt, šiek tiek abejonių dėl to dar išlieka. Manau, kol kas kalbėdami apie tai turėtumėme pabrėžti, kad lyderiai, šiuo atveju Buttigiegas turi daugiausiai delegatų, daugiau negu 20, bet tai tėra 1 proc. galutinio delegatų skaičiaus, kurio reikia, kad būtų pasiekta dauguma. Tai turime labai labai mažą imtį“, – teigė L. Kojala.
Ar įmanoma kandidatūrą nusipirkti?
Dar vieną didžiulį nežinomąjį į rinkimų lygtį įneš buvęs Niujorko meras, beveik 62-jų milijardų vertės turto sukaupęs Michaelas Bloombergas. Skirtingai nei dauguma kitų kandidatų M. Bloombergas neketina ieškoti finansinės paramos iš donorų, o visą kampaniją dengs savo lėšomis.
Jo taktika nedalyvauti debatuose ir praleisti pirmas keturias balsuojančias valstijas yra netradicinė, tačiau 350 milijonų reklamoms (daugiau, nei visi kiti dalyviai kartu sudėjus) jau išleidęs kandidatas kai kuriose nacionalinėse apklausose jau spėjo pakilti į trečią vietą.
„Nelabai turime precedentų, kad nedalyvautų apskritai pirmuosiuose valstijose kandidatas ir vėliau įsitrauktų į kovą. Bet nacionalinėse apklausose jo reitingai kyla. Tai rodo, kad bandymas išsipirkti kandidatūrą investuojant daugiau lėšų, jeigu vertintumėme ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, negu visi likę kandidatai kartu sudėjus TV ir kitoms reklamoms, tai duoda rezultatų. Bet precedento neturint sunku vertinti, kokios yra jo galimybės. Aišku, jeigu Bidenas silpnės, kai kas norės matyti Bloombergą kaip to centro, nuosaikesniųjų, partijos elito atstovų kandidatūrą, kuri būtų priešprieša Sandersui. Bet iki tol dar toli, Bloombergui reikia įrodyti konkrečiais rezultatais, kad jis nėra tik žymus žmogus, investavęs daug pinigų į televiziją, bet ir tas, kuris sulaukia rinkėjų pasitikėjimo“, – sakė L. Kojala.
„Jeigu toliau situacija bus tokia, kad neaišku, kuris kandidatas eina į priekį. Sakykime, kad jei nebus net dviejų aiškių lyderių, o bus trys, tai toks kandidatas tarsi iš šono, jis gali įeiti ir, sakykime, save pasiūlyti. Jei jūs nesusitariat, tai va, mano kandidatūra. Ir kitas klausimas, kiek pinigai lemia pirminiuose rinkimuose. Aš nesu visiškai įsitikinęs, kad tai esminis dalykas šioje vietoje“, – apie dar prieš keletą metų respublikonu buvusį kandidatą sakė M. Jastramskis.
Ar nepakiš sau kojos?
Tokia įtempta ir nuožmi kova demokratų pirminiuose rinkimuose provokuoja kitą klausimą – ar tiek daug kandidatų turinti ir aršiai tarpusavyje kovojanti partija, galiausiai išsirinkusi savo atstovą sugebės susivienyti po jo vėliava ir vieningai mesti iššūkį D. Trumpui. Kuo ilgiau ginčijamasi vieni su kitais, tuo labiau išryškėja skirties linijos.
„Esminis klausimas, keltas daugelio analitikų dar prieš prasidedant pirminiam rinkimų procesui – ar demokratai pernelyg daug nesusikoncentruos į save ir vėliau neturės laiko po liepos mėnesio konvencijos spėti parodyti, kuo realiai blogas yra prezidentas Trumpas ir kuo galėtų demokratų partija jo sukeltas problemas išspręsti. Manau, kad šita dilema tikrai išlieka. Kadangi lieka neaišku, ar apskritai liepos mėnesį lieka neaiškaus partijos susirinkimo be realios daugumos, kas sukeltų dar daugiau emocijų. Tai tikrai kils abejonių, ar jų politinė programa yra įtikinanti“, – kalbėjo L. Kojala.
Lieka grėsmė, kad nei vienas kandidatas nesurinks reikiamo delegatų skaičiaus, kad būtų automatiškai paskirtas partijos atstovu. Tokiu atveju lemiamą balsą tartų partijos elitas, o tai neabejotinai dar labiau supriešintų skirtingas grupes ir įaudrintų aistras. Ginčytina konvencija būtų pats blogiausias scenarijus partijai.
M. Jastramskio teigimu, Demokratai galiausiai pajėgs sėkmingai susivienyti po savo kandidatu, tačiau neaišku, kiek ilgai truks kova ir kiek pareikalaus jėgų. „Aišku, čia reikia vis dėlto pagalvoti ir apie tai, kad ne vien demokratų, bet ir respublikonų partijose yra tokios koalicijos, kurių viduje mes galime rasti nuo tokių nuosaikių, centristinių politikų, kaip kad tarp demokratų Bidenas, iki tokių ties radikalumu balansuojančių, kaip tas pats Bernie Sandersas. Tai, kai išsirinks, tada atsiras tokio centristinio, erdvinio balsavimo rinkėjų ir partijos atstovų logika. Turėtų tada realiai visi rinkėjai, kuriems vis tiek demokratų kandidatas, kokį jį beišsirinktų, jis vis tiek bus artimesnis už respublikonų bet koks kandidatas, tuo labiau Donaldas Trumpas. Tai aš manau, kai demokratai galiausiai išsirinks kandidatą jie vis tiek susivienys po ta vėliava. Kitas dalykas, kiek tai užtruks ir kiek pareikalaus resursų.“, – sakė apžvalgininkas.