To santykių gerumo nematyti ir Vokietijos medijų komentaruose. Iškalbingas ta prasme žurnalo „Der Spiegel“ paskutiniojo numerio viršelis su užrašu „Griovimas: ką Vokietijai reiškia būti Donaldo Trumpo priešu“.
Atitinkamas ir piešinukas iš žurnalo leidėjų pamėgtos serijos „Siaubūnas Donaldas“. Šįkart pabaisa (ar vilkas?) Donaldas taikosi nukasti galvą raudonšvarkelei Angelai.
Kodėl Vokietija tapo Amerikos priešu numeris vienas? „Galbūt Trumpas nusitaikė į Vokietiją dėl to, jog laiko ją turtinga nacija, kuri po Antrojo pasaulinio karo Maršalo plano dėka išaugo į galingą ekonominę valstybę, bet dabar vengia prisidėti savo indėliu“, – „Der Spiegel“ cituoja Jimą Towsendą iš „Center for a New American Security“.
Kai kurie komentatoriai iš dešiniojo spektro Vokietijos medijų pastebi, kad tie santykiai niekada ir nebuvę geri, kad iš pradžių Vokietija Jungtinėms Valstijoms tebuvo karą pralaimėjusi valstybė, vėliau – platforma Šaltajame kare prieš komunistinę stovyklą, o galiausiai – konkurentė ekonominėse varžytuvėse.
Vienas žymiausių JAV geopolitinių analitikų Georgas Fridmanas eina dar toliau į praeitį – į XIX a. antrąją pusę, kai JAV ir Vokietija maždaug vienu metu iškilo į ekonomines pasaulio galiūnes. „Per 120 metų abi valstybės buvo istoriškai susijusios, kartais jos buvo sąjungininkės, kartais – priešės“, – žurnale „Cicero“ rašo G. Friedmanas. Tačiau psichologiniame santykių lygmenyje visąlaik būta konkurencijos.
„Jei Merkel būtų Trumpui labiau pameilikavusi...“
Antra vertus, akivaizdu, jog D. Trumpui tapus Amerikos prezidentu, valstybių santykiai pašlijo. Ir čia ne vienam komentatoriui užkliūva psichologinis abiejų šalių lyderių nesuderinamumas.
„D. Trumpas jau spėjo pademonstruoti, kad su despotais ar kietos rankos politikais jam sekasi susikalbėti geriau nei su Vokietijos kanclere“, – pastebi amerikiečių portalas „Business Insider“.
Britų istorikas Timothy Gartonas Ashas, žurnalo „Der Spiegel“ paklaustas, ar galėtų paaiškinti, kodėl D. Trumpas būtent Vokietiją pasirinko priešininke, atsakė: „Geriau jau klauskite Sigmundo Freudo. Racionalūs aiškinimai – vokiečių prekybos perteklius, mažiau nei 2 proc. gynybos biudžetui, dujotekis „Nord Stream 2“ – čia nepadės. Jei Merkel būtų Trumpui labiau meilikavusi, jo tweetai Vokietijos adresu dabar gal būtų draugiškesni. Tačiau iš esmės niekas nepasikeistų“.
Galimas daiktas, kad Vokietija užsitraukė tokią didelę dabartinio Amerikos prezidento nemalonę dėl jo antipatijos stiprioms moterims, – svarsto „Der Spiegel“. Juk nepajudinama kanclerės ramybė yra įsiutinusi ne vieną nervingą vyrą tiek šalyje, tiek ir užsienyje. Be to, Vokietijos kanclerė jam turėtų nepatikti ir dėl jos glaudžių santykių su D. Trumpo nekenčiamu pirmtaku Baracku Obama.
O dar lyg tyčia D. Trumpo nekenčiama liberali Amerikos spauda būtent Vokietijos kanclerę paskelbė savo heroje.
„Merkel gina tam tikras liberalias vertybes, kaip antai multikultūriškumą, atviras sienas Europoje, ir tuo ji kai kuriais požiūriais yra politinė Trumpo priešingybė“, – cituoja „Der Spiegel“ Harvardo universiteto tarptautinių santykių profesorių Stepheną Waltą. Tad pulti A. Merkel, pasak mokslininko, yra beveik natūrali D. Trumpo reakcija.
NATO susitikimo akcentai: linkėjimai nuo Ivankos ir karatistė iš Lietuvos
Tiesa, dirglų ir atvirai neprielankų toną A. Merkel atžvilgiu D. Trumpas mėgina prislopinti tariamu draugiškumu ar mandagumo frazėmis. Bet tai, pasak „Der Spiegel“ – tik fasadas, atlaikantis ir sunkius konfliktus.
Jie šypsosi, paduoda vienas kitam ranką, jie kreipiasi vienas į kitą vardais, „mūsų santykiai labai labai geri“, – sako D. Trumpas.
Nors kas gali tuo patikėti?
Esama ir nesuvaidinto šviesaus akcento, – tai dukros Ivankos simpatija A. Merkel. „Ivankai tu padarei didžiulį įspūdį“, – sakė D. Trumpas Vokietijos kanclerei NATO viršūnių susitikime Briuselyje.
„Linkėjimai nuo Ivankos – tai ir viskas, kas šiuo momentu likę iš transatlantinių ryšių“, – dramatiška gaida apibendrina „Der Spiegel“.
Nuo tos lemtingosios 2016 lapkričio 8-osios, kai D. Trumpas buvo išrinktas Amerikos prezidentu, dramatizavimo vokiečių medijų pasakojime apie Vokietijos ir JAV santykius išties netrūksta. Pastaroji D. Trumpo kelionė po Europą suteikė tam naujų impuslų.
„Europa ir Vokietija neturi leisti, kad su jomis būtų elgiamasi kaip su liokajais“, – piktinosi dienraštis „Die Welt“.
„Neturėkim iliuzijų. Donaldas Trumpas pripažįsta tik stiprybę. Tad ir turim jam parodyti, kad esam stiprūs“, – herojaus amplua Vokietijai ir Europai siūlė buvęs šalies užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis.
Kaip stiprios herojės pavyzdys NATO viršūnių susitikimo aprašyme iškeliama Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmoji puolusi ginti Vokietijos nuo D. Trumpo „neapykantos“: „Ji yra karatė kovotoja, ir šioje kovoje ji užsistojo vokiečius“, – su dėkingumu Lietuvos prezidentės drąsą mini „Der Spiegel“.
„Buvusi superžvaigždė“ pridarė politikoje daug žalos
Vos grįžęs iš Europos, D. Trumpas vėl nepagailėjo kritikos Vokietijos kanclerei. „Angela buvo superžvaigždė – kol nedavė leidimo į Vokietiją atvykti milijonams žmonių“, – sakė D. Trumpas savo mėgstamiausiam televizijos kanalui „Fox News“ duotame interviu.
„Visuose rinkimuose ji buvo neįveikiama“, – sakė JAV prezidentas. Pasak jo, A. Merkel migracijos politika pakeitė viską. „Imigracija jai labai pakenkė“, – toliau dėstė jis.
Savo kelionės po kontinentą metu migraciją į Europą D. Trumpas vadino „gėda“. Britų bulvariniam laikraščiui „Sun“ jis sakė: „Nemanau, kad tai yra gerai Europai, negerai ir mūsų šaliai.“
Tame kontekste dera paminėti, kad liberalią A. Merkel migracijos politiką skeptiškai vertina ne tik D. Trumpas bei jo šalininkai, bet ir prezidento kritikai. Antai visai neseniai liberalios kairės dienraštis „New York Times“ paskelbė garsaus politikos apžvalgininko bei D. Trumpo priešininko Breto Stephenso straipsnį antrašte „Kodėl Merkel turi trauktis“.
B. Stephensą neramina Europos Sąjungoje ir Vokietijoje susidariusi padėtis, migracijos sukeltas šalies politinis susipriešinimas, galiausiai apėmęs ir konservatyvųjį CDU bei CSU bloką.
A. Merkel sprendimas priimti tiek daug pabėgėlių, o po to laukti, kad jie būtų paskirstyti kitose Europos šalyse, buvo puikiausias argumentas „Brexit“ šalininkams, – primena žurnalistas.
Ir nors į A. Merkel tebežiūrima kaip į vieną paskutiniųjų kovotojų už Europos reikalus, tačiau pastaraisiais metais ji pridarė daug žalos, – reziumuoja B. Stephensas.
„Sprendžiant iš to, kaip dabar klostosi reikalai, ji įsirašys į atmintį veikiau jau kaip nesąmoninga ES griovėja. Juo ilgiau ji liks valdžioje, juo stiprės reakcinės jėgos“, – spėja žurnalistas. Ir ragina buvusią „superžvaigždę“ A. Merkel nusileisti nuo politio dangaus – atsistatydinti.
Straipsnį D. Trumpo kelionės po Europą išvakarėse reziumavo Vokietijos dienrštis „Die Welt“.