Remiantis Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įrašu socialiniame tinkle „Twitter“, Vašingtonas sėkmingai identifikavo karinę sistemą, sprogusią praeitą ketvirtadienį ir trumpam padidinusią radiacinį foną Severodvinske.
Panašu, kad šiuo atveju galime kalbėti apie sparnuotąją raketą „Burevestnik“ („SSC X 9 Skyfall“ pagal NATO klasifikaciją) – „tai reiškia, kad sprogo būtent ta sparnuotoji raketa, kurią prieš metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pristatė kaip stebuklingą ginklą ginklavimosi varžybose su Jungtinėmis Valstijomis“, rašo „Der Spiegel“.
Informaciją apie avariją vietos gyventojai gavo mažytėmis porcijomis.
„Taigi, informacija apie padidėjusią radiaciją labai greitai iš Severodvinsko miesto administracijos puslapio internete dingo. Tai, kad Nionoksoje bandyta raketa turėjo ne tik skystu kuru varomą variklį, bet ir, akivaizdu, branduolinį energijos šaltinį, valstybinis koncernas „Rosatom“ pranešė po incidento praėjus 1,5 paros.
„Pirmasis kanalas“ apie tai paskelbė dar vėliau, per vakaro žinias sekmadienį – ir paslėpė informaciją pusės minutės trukmės pranešime. Tuo metu Severodvinsko gyventojai vaistinėse jau buvo išpirkę visą jodą“, – rašo vokiečių žurnalas.
„Turint omenyje, kas nutiko, visai nestebina faktas, kad ketvirtadienio vakarą Maskvoje buvo sutrikusi visų televizijos kanalų veikla – nuo aštuntos valandos vakaro gerą valandą žiūrovai stebėjo Nepaprastųjų situacijų ministerijos išplatintą perspėjimą apie audrą. Jame buvo akcentuojama rekomendacija likti namuose. Ar tik tai nebuvo, kad ir nevikrus, bandymas apsaugoti žmones nuo radiacijos nuslepiant, kas iš tikrųjų įvyko?“ – samprotauja žurnalistai.
Valstybinis koncernas „Rosatom“ pirmame išplatintame pranešime kalba apie „branduolinį energijos šaltinį“.
Remiantis jo informacija, kalbama ne apie reaktorių, kuriame vyksta valdoma grandininė daliųjų medžiagų atomo branduolių skylimo reakcija, o apie žymiai paprastesnę branduolinę bateriją, kurioje vyksta natūralus radioaktyvių medžiagų skylimas.
Tokios branduolinės baterijos naudojamos, pavyzdžiui, kosminiuose aparatuose, nes jos labai kompaktiškos, praktiškos ir gali metų metus gaminti elektrą (nors ir nedideliais kiekiais). Tik štai reaktyvinei raketai, skrendančiai atmosferoje, o ne kosmoso erdvėje, reikia žymiai daugiau energijos, – „Der Spiegel“ paaiškino ekspertai.
„Remiantis amerikiečių šaltiniais, kai 2018 metais V. Putinas išdidžiai anonsavo šią raketą, keturi jos bandymai jau buvo pasibaigę nesėkme – spėjama, kad po starto, įvykusio naudojant įprastą kurą, taip ir nepavykdavo aktyvuoti reaktyvinio variklio“, – teigiama straipsnyje.
Kalbant apie avariją prie Severodvinsko, „svarbiausias klausimas išlieka, kas nutiko branduoliniam maitinimo šaltiniui – ar tai būtų mažytis reaktorius, ar branduolinė baterija“.
„Remiantis faktu, kad radiacija Severodvinske labai greitai grįžo į leistinas ribas, galima daryti išvadą, kad šaltinis nukrito į vandenį“, – per interviu „Der Spiegel“ pareiškė branduolinio saugumo ekspertas Aleksandras Nikitinas iš centro „Bellon“.