Kai kurie jo dalyviai bandė nušvilpti kalbą sakyti išėjusį Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, tokiu būdu apkaltindami Maskvą dėl tūkstančių taikių Sirijos žmonių aukų, kurių pareikalavo Rusijos karinių oro pajėgų antskrydžiai.
Konferencijos uždarymo dieną pasirodė informacijos apie naujus antskrydžius Idlibo provincijoje, kurių taikiniais pasirinkti civiliai objektai. Dėl jų vietos gyventojai ir vėl apkaltino Rusijos aviaciją.
Antradienį, sausio 30 dieną, neatpažinti lėktuvai Sirijos Idlibo provincijoje subombardavo Ericho miesto turgų. Šis miestas kontroliuojamas ginkluotos opozicijos, besipriešinančios Sirijos prezidento Basharo al Assado valdančiajam režimui.
Liudininkų iš civilinės gynybos organizacijos „Baltieji šalmai“ teigimu, per antskrydį žuvo mažiausiai 15 žmonių ir dar kelios dešimtys buvo sužeisti. Kaip tvirtina miesto gyventojai, antskrydį atliko Rusijos karinės oro pajėgos, nes turgus buvo subombarduotas itin aukštai skridusių lėktuvų.
Be to, B. al Assado kariuomenė neturi techninių galimybių įgyvendinti tokias atakas.
Tai jau antrasis toks kaltinimas Rusijai dėl antskrydžių, nutaikytų į civilius taikinius, vadinamojoje Idlibo deeskalacijos zonoje.
Ši zona apima ne tik pačią Sirijos Idlibo provinciją, bet ir dalį greta jos esančių rajonų.
Sausio 29 dieną tokio pat antskrydžio taikiniu tapo ir dar vienas turgus – šį kartą esantis opozicijai priklausančiame Serakabo mieste (taip pat Idlibo provincijoje).
Čia antskrydis nusinešė 12 žmonių gyvybes, dar 15 buvo sužeisti. Neatpažinti lėktuvai apšaudė ir vieną iš vietos ligoninių, kur darbuojasi ir medikai iš tarptautinės organizacijos „Gydytojai be sienų“.
Per šią ataką žuvo mažiausiai penki žmonės, tarp kurių ir vienas vaikas, dar šeši buvo sužeisti.
Būtent kaltinimai antskrydžiais, kurių taikiniais tapo taikūs civiliniai objektai (ir ten žūsta taikūs žmonės), pirmiausia ir apkartino Sočyje sausio 29-30 dienomis vykusią Rusijos organizuotą konferenciją „Nacionalinio Sirijos dialogo kongresas“.
Kai Rusijos diplomatijos vadovas S. Lavrovas sausio 30 dieną skaitė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kuriame teigta, kad atėjo „metas užversti tragišką šalies istorijos puslapį“, kai kurie renginio dalyviai bandė jį tiesiog nušvilpti.
Šios akimirkos dauguma oficialių Rusijos televizijos kanalų taip ir neparodė:
Remiantis Maskvos sumanymu, konferencija Sočyje turėjo baigtis derybomis, kaip parengti naują veiksmingą Sirijos konstituciją.
Deja, renginį tikrosios Sirijos opozicijos vadovai boikotavo, akcentuoja Artimųjų Rytų konfliktų tyrimų skyriaus Maskvos inovacinio vystymosi institute vadovas Antonas Mardasovas.
„Didžioji opozicijos dalis suprato, kad visas šis renginys Sočyje tebuvo skirtas pasauliui pademonstruoti Rusijos kaip taikdarės Sirijoje vaidmenį. Viskas iš anksto buvo suplanuota taip, kad Sirijos opozicijai ir B. al Assado režimui būtų pasiūlytos nevienodos sąlygos. Į Sočį atvyko labai daug „statytinių“ deputatų, kurie save vadina „opozicija“, tačiau iš tikrųjų jie tebuvo dirbtinis darinys, kurio autoriai – Sirijos valdžios žvalgyba. Jie turi būstines Damaske ar net toje pačioje Maskvoje“, – teigia A. Mardasovas.
Vienos iš didžiausių B. al Assado opozicijos grupuočių „Sirijos derybų komiteto“ atstovai perskaitė pranešimą, kuriame teigiama, kad konferencija Sočyje buvo Kremliaus – vieno iš pagrindinių Basharo al Assado sąjungininkų – bandymas sutrukdyti taikių derybų, kurias globoja Jungtinės Tautos, procesą.
Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija Sočyje taip pat turėjo savo atstovų, kurie pareiškė, kad, jų nuomone, oficialiojo Damasko delegacija „abipusio bendradarbiavimo“ atsisakė.
Maskvai itin svarbus buvo Turkijos ir Irano delegacijų dalyvavimas. Į Sočį atvyko ir specialusis Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pasiuntinys Sirijos klausimais Staffanas de Mistura.
Ankara gana griežtai pareikalavo Maskvos paaiškinti, kaip konferencijoje atsidūrė grupės „Revoliucinės valstybės steigimo partijos“ lyderis Mihraças Uralis, kuris Turkijoje laikomas teroristu.
Taigi beveik 1600 delegatų, atvykusių į „Nacionalinio Sirijos dialogo kongresą“, atstovavo organizacijoms, pritariančioms dabartinei Damasko valdžiai.
Jie sausio 30 dieną sudarė 150 narių komitetą, kuriam patikėta atsakinga užduotis parengti naujos Sirijos konstitucijos projektą. Nepaisant to, šio komiteto narių sąrašas kažkodėl oficialiai neviešinamas.
Į kongresą atvykusiems nepavyko išvengti tarpusavio priešiškumo, nesusikalbėjimo ir skandalų. Viena grupė, kuriai priklausė „ginkluotos opozicijos“ nariai, atskridę iš Turkijos, ilgą laiką nenorėjo palikti Sočio oro uosto, reikalaudami panaikinti Sirijos valdžios emblemas (raudona, balta ir juoda juostelės su dviem žaliomis žvaigždėmis).
Jie argumentavo, kad jos įžeidžia svečius. Sirijos opozicija pasirinko kitą kombinaciją – žalią, baltą ir juodą juosteles, baltojoje puoštas trimis žaliomis žvaigždėmis.
Konferencijos metu organizatoriai buvo priversti nutraukti plenarinį posėdį, nes deputatai gana aršiai ir garsiai susivaidijo, kaip iš 150 žmonių bus renkamas „konstitucijos komisijos“ pirmininkas.
Įdomu tai, kad renginio išvadose nė karto neminimas Sirijos vadovo B. al Assado vardas.
DELFI primena, kad Maskva, jau anksčiau surengusi kelis derybų ratus Kazachstano sostinėje Astanoje, iš pradžių organizavo Sočio kongresą praėjusį lapkritį, tačiau jos pastangas sužlugdė nesutarimai su kitais derybų tarpininkais.
Vakarų šalys šį renginį laiko konkuruojančiu su JT vadovaujamomis pastangomis atkurti taiką Sirijoje ir mėginimu užtikrinti susitarimą, palankų Maskvos sąjungininkui Sirijos prezidentui B. Assadui.
Tačiau savaitgalį JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterresas atstovas pranešė, kad JT nusprendė į kongresą pasiųsti savo pasiuntinį S. de Misturą. Pasak Stephane'o Dujarrico, A. Guterresas buvo patikintas, kad per Sočio konferenciją nebus siekiama mažinti JT vadovaujamo vaidmens procese.
Rusija ilgai siekė JT dalyvavimo Sočio kongrese, kad padidintų pasitikėjimą jos diplomatinėmis pastangomis.
Maskvos sprendimas 2015 metų rugsėjį pradėti bombardavimo kampaniją Sirijoje ir suteikti karinę paramą B. Assadui yra laikomas lemiamu šiame sudėtingame konflikte, sprendimu, padėjusiu Sirijos prezidentui išlaikyti savo valdžią. Tai buvo Rusijos pirma stambaus masto karinė operacija užsienyje nuo 1989 metų, kai ji išvedė savo karius iš Afganistano.
Praėjusių metų gruodį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad kariuomenė atliko didžiąją dalį savo misijos Sirijoje, ir nurodė išvesti dalį Rusijos pajėgų iš šalies.
Karas Sirijoje, prasidėjęs 2011 metų kovą nuo Damasko mėginimų žiauriai numalšinti protestus prieš vyriausybę, nusinešė jau daugiau kaip 340 tūkst. žmonių gyvybių, dar milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.