Demonstracijos organizatoriai – piliečių judėjimas ANC – kalbėjo apie 800 000 dalyvių. Policijos teigimu, mitingo dalyvių buvo apie 115 000.
Nacionalinė diena – rugsėjo 11-ąją Katalonija mini savivaldos praradimą 1714 m. – kasmet laikoma nepriklausomybės judėjimo stiprumo indikatoriumi. Šiais metais demonstraciją įdėmiai stebėjo visa Ispanija, nes praėjus šešeriems metams po to, kai 2017-aisiais buvo numalšintas katalonų mėginimas atsiskirti nuo Ispanijos, separatistinėms Katalonijos partijoms netikėtai teko svarbus vaidmuo šalies politikoje. Abi Katalonijos separatistų partijos parlamente Madride ateinančiomis savaitėmis nulems, ar šalies vyriausybei ir toliau vadovaus laikinai pareigas einantis Pedro Sánchezas, ar prireiks naujų rinkimų.
Be katalonų balsų P. Sánchezo socialistai parlamente neturi daugumos. Šiuo metu opozicijos lyderis Albertas Núñezas Feijóo iš konservatyvios Liaudies partijos (PP), kuri iškovojo daugiausiai balsų liepos 23 d. vykusiuose rinkimuose, dar turi laiko iki rugsėjo 27-osios sudaryti valdančiąją koaliciją. Tačiau jo šansai laikomi menkais. Tada P. Sánchezas turėtų derėtis su kairiąja nacionalistine Katalonijos premjero Pere Aragonèso partija ERC ir visų pirma – su Belgijoje gyvenančio separatistų lyderio Carleso Puigdemont‘o partija „Junts“. Į kompromisus mažai linkusi „Junts“, be kita ko, reikalauja Ispanijoje nepriimtinu laikomo referendumo dėl nepriklausomybės.