Kaip praneša UNIAN, apie tai liepos 21 d. įvykusiame „Dešiniojo sektoriaus“ narių susirinkime Kijevo Maidano aikštėje kalbėjo šio judėjimo lyderis D. Jarošas.
Taip pat jis pabrėžė, kad „Dešinysis sektorius“ kelia tikslą surengti referendumą, kuriame gyventojams būtų pateikti keli klausimai. D. Jarošas teigia, kad šis sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną vykusiame „Dešiniojo sektoriaus“ suvažiavime.
Dar D. Jarošas teigė, kad suvažiavime priimtas sprendimas pervadinti „Dešinįjį sektorių“ iš karinio-politinio judėjimo į nacionalinį-išvaduojamąjį.
Radikalus judėjimas „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) buvo viena iš karingiausių grupių per didelius protestus Ukrainos sostinėje, kurie praeitų metų vasarį privertė ankstesnį prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių pabėgti iš šalies.
Šalies rytuose po poros mėnesių prasidėjus susirėmimams su prorusiškais separatistais, „Pravyj sektor“ kovotojai tapo svarbia vyriausybės pajėgų dalimi.
Tačiau ultradešinieji kovotojai nuolat įsiveldavo į ginčus su vietos valdžia, o žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ kaltino šį judėjimą civilių kalinimu ir kankinimu. Aktyvistai tvirtina, kad jie tik stengiasi pažaboti korupciją ir nepotizmą, bet Ukrainos lyderiai kaltina „Pravyj sektor“ naudojant smurtą savo politiniams tikslams pasiekti.
Antradienį kalbėdamas „Pravyj sektor“ nacionaliniame suvažiavime šio judėjimo lyderis D. Jarošas paragino surengti nacionalinį referendumą, kad prezidentui Petro Porošenkai ir jo vyriausybei būtų surengta apkalta.
Ultradešiniųjų judėjimo šalininkai antradienio vakarą susirinko Kijevo pagrindinėje aikštėje, demonstruodami palaikymą D.Jarošo pasiūlymams. Dauguma jų buvo civiliai, kurie veikiausiai buvo neginkluoti, bet tarp jų taip pat buvo slepiamuosius drabužius dėvinčių vyrų. Mitingas truko apie dvi valandas, o po D.Jarošo kalbos žmonės pradėjo skirstytis.
D.Jarošas sakė savo šalininkams aikštėje, kad naujosios vyriausybės, kuri pakeitė D.Janukovyčiaus režimą, atėjimas į valią tebuvo „vardų pasikeitimas“, bet nebuvo pakeista politinė sistema.
„Mes esame organizuota revoliucinė jėga, kuri atveria naują fazę Ukrainos revoliucijoje“, – „Pravyj sektor“ vadovas sakė mitingo dalyviams.
„Pravyj sektor“ lyderis surinko tik apie 1 proc. balsų per pernai gegužę vykusius prezidento rinkimus. Jo radikali antirusiška pozicija tapo pagrindu Kremliui įvardyti Maidano sukilimą Kijeve neonacių perversmu.
Ukrainos vyriausybė stengėsi kontroliuoti savanorių batalionus, kurie dažnai užimdavo priešakines pozicijas konflikto zonoje Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės reguliariųjų pajėgų veiksmai buvo vangūs. Kijevas ragino tuos dalinius tapti Nacionalinės gvardijos arba Vidaus reikalų ministerijos pajėgų dalimi, tačiau vyriausybės kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose faktiškai be jokių įgaliojimų tebeveikia šimtai ginkluotų kovotojų.
Du „Pravyj sektor“ nariai anksčiau šį mėnesį žuvo per susirėmimą su VRM pajėgomis vakariniame Mukačevės mieste. Policijos pajėgos vėliau apsupo dalį tų kovotojų miškuose netoli Mukačevės ir mėgina susitarti, kad jie pasiduotų.
„Pravyj sektor“ tvirtina, kad tie kovotojai stengėsi duoti atkirtį vietos policijos pareigūnams, esą įsitraukusiems į tame pasienio regione klestintį rūkalų kontrabandos verslą.
D.Jarošas kaltino vyriausybę siunčiant karius ir ginkluotę į operaciją prieš „Pravyj sektor“ narius, užuot telkus juos karui rytuose.
„Mūsų vyrai liejo savo kraują (Rytų Ukrainoje), bet dabar jie yra baudžiami užnugaryje“, – aiškino jis.
Rodydamas, kad nekontroliuoja prie Mukačevės užspeistų kovotojų, D.Jarošas sakė tiksliai nežinantis, kiek žmonių ten tebėra, bet tikriausiai jų yra devyni. Jis taip pat neigė pranešimus, kad kiti „Pravyj sektor“ kovotojai bastosi po šalį su ginklais, kurie jiems buvo duoti, kad kautųsi su separatistais Rytų Ukrainoje.
Konfliktas Mukačevėje sukėlė skilimą „Pravy sektor“ viduje: kelios dešimtys kovotojų protestuodami pasitraukė iš vieno savanorių bataliono ir perėjo į kitus.