Paklaustas, ar tokių iškilmių organizavimas nebus vertinamas kaip alternatyva Maskvoje rengiamoms iškilmėms, ministras pareiškė, jog „nenatūralu, kad karo pabaigimo iškilmės minimos ten, kur karas prasidėjo, tačiau kodėl visi taip lengvai pripratome, kad Maskva yra ta vieta, kur minima karinių veiksmų užbaigimo vieta, o ne Londonas ar Berlynas, kas būtų labiau natūralu“.
Atkirčio ilgai laukti nereikėjo. Jau tą pačią dieną Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas radijui RSN pareiškė, kad „Lenkijos užsienio reikalų ministras G.Schetyna padarė gėdą ne tik sau, tačiau visai šios šalies diplomatinei tarnybai ir Lenkijos politinei kultūrai“.
Po šių žodžių, Lenkijos URM, kurį cituoja Lenkijos spaudos agentūra PAP, padarė pareiškimą, kad aukšto rango Rusijos Federacijos valdininko žodžiai – tai eilinis bandymas perrašyti XX a. istoriją ir pasiūlė atskirti istoriją nuo „esamo politinio konteksto“.
G.Karasinas, vertindamas Lenkijos diplomatijos vadovo žodžius, pareiškė, jog tai „dar vienas nevykęs lenkų politiko bandymas paneigti II pasaulinio karo rezultatus ir ir Sovietų Sąjungos vaidmenį kaip Didžiojo tėvynės karo nugalėtoją“.
Lenkijos URM pareiškime sakoma, jog „smerkiame bet kokią žodinę agresiją ir manipuliavimą informacija valstybių santykiuose, ką, deja, pastaruoju metu konstatuojame aukšto rango Rusijos atstovų pasisakymuose“.
Pareiškime primenama, kad 1939 metų rugsėjo 1 d. Lenkija tapo pirmąją hitlerinių grobikų auka, kuriuos rugsėjo 17 d. parėmė stalininė Sovietų Sąjunga.
„Manome, kad neleistina neigti Lenkijos teisę organizuoti to tragiško karo pabaigos 70-mečio iškilmes, kurias surengti neseniai pasiūlė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. Lenkija kovojo su hitleriniu fašizmu nuo pirmos iki paskutinės dienos visuose II pasaulinio karo frontuose, taip pat greta ir su buvusia Sovietų Sąjunga“, – rašo Lenkijos URM.
„Rusijos užsienio reikalų viceministro G.Karasino žodžius traktuojame kaip eilinį bandymą aukšto rango Rusijos Federacijos atstovų manipuliuoti XX a. istorija. Kviečiame Rusijos pusę atskirti istorinius elementus nuo einamojo politinio konteksto, kuris taip ryškiai nepalankus, jog neleidžia susilaikyti nuo emocijų“, – sakoma Lenkijos URM pareiškime.
Rusijos ambasadoriui Lenkijoje įteikta protesto nota
Rusijos ambasadorius Varšuvoje Jurijus Pilipsonas pirmadienį buvo iškviestas į Lenkijos URM, kur jam buvo įteikta protesto nota dėl Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Grigorijaus Karasino pareiškimo Lenkijos diplomatijos vadovo G. Schetynos adresu.
Tai antradienį žurnalistams pranešė Lenkijos URM atstovas spaudai Marcinas Wojciechowskis.
Pirmadienį G. Karasinas pareiškė, jog G. Schetyna, kuris pripažino „įdomiu projektu“ Lenkijos prezidento B. Komorowskio sumanymą pažymėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-ąsias metines gegužės 8-ąją Vesterplatėje, Gdanske, užtraukė gėdą ne tik sau, bet ir visai savo šalies diplomatinei tarnybai bei Lenkijos politinei kultūrai.
Pirmadienį interviu radijo stočiai RFM FM G. Schetyna, paklaustas apie iškilmių rengimą Vesterplatėje, sakė: „Tai nėra natūralu, kad karo pabaigai skirtos iškilmės organizuojamos ten, kur tas karas prasidėjo. Kažkodėl visi labai lengvai pripratome prie to, kad būtent Maskva yra ta vieta, kur švenčiama karo veiksmų pabaiga, o ne, pavyzdžiui, Londonas ar Berlynas, kas būtų dar natūraliau“.
Komentuodamas G. Schetynos žodžius, G. Karasinas teigė, jog tai yra „dar vienas nevykęs Lenkijos politiko mėginimas kelti abejones dėl Antrojo pasaulinio karo išdavų ir Sovietų Sąjungos kaip nugalėtojos Didžiajame Tėvynės kare vaidmens“.
Didžiuoju Tėvynės karu Rusija vadina tą Antrojo pasaulinio karo dalį, per kurią SSRS kovojo antihitlerinės koalicijos pusėje (1941-1945).
Savo notoje Lenkijos URM, be kita ko, paragino Rusiją atskirti istoriją nuo „dabartinio politinio konteksto“.