Mažame Visbio uostamiestyje strategiškai patogioje saloje buvo matyti apie 10 šarvuotų kovinių mašinų ir dešimtys ginkluotų karių.
Toks žingsnis žengtas trims Rusijos desantiniams laivams šią savaitę įplaukus į Baltijos jūrą per Didžiojo Belto sąsiaurį Danijoje, taip pat didėjant įtampai tarp Rusijos ir NATO.
„Ginkluotosios pajėgos imasi būtinų priemonių, kad apsaugotų Švedijos vientisumą ir parodytų mūsų gebėjimą apsaugoti Švediją ir Švedijos interesus“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas.
Vėlyvą ketvirtadienį paskelbtame pareiškime kariškiai nurodė, kad dėl „padidėjusio Rusijos aktyvumo Baltijos jūroje“ kariai bus dislokuoti, kad „sustiprintų operacijas keliose vietose“.
Švedija ne kartą praeityje yra parodžiusi savo karinius raumenis per pratybas, bet retai kada tiesiogiai reaguoja į įvykius.
P. Hultqvistas naujienų agentūrai TT taip pat sakė, kad sustiprintas patruliavimas Gotlande rodo, jog Švedija rimtai vertina padėtį ir „nebus užklupta netikėtai“. Švedijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadas Michaelas Claessonas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Visbyje dislokuoti daliniai yra iš saloje jau dislokuoto garnizono.
Vakarų valstybės kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis dislokavus tankus, artileriją ir apie 100 tūkst. kareivių prie karo draskomos rytinės Ukrainos sienos, NATO teigimu, ruošiantis invazijai. Maskva teigia, kad tai atsakas į NATO plėtrą į teritorijas, kurias Rusija laiko savo įtakos sfera.
Švedija nėra NATO narė, tačiau glaudžiai bendradarbiauja su aljansu. Rusija neseniai perspėjo dėl „sunkių padarinių“, jei Skandinavijos šalis įstos į NATO.
Šaltajam karui pasibaigus Stokholmas sumažino karines išlaidas. Tačiau Rusijai 2014 m. aneksavus Krymo pusiasalį, pakeitė kursą ir ėmė stiprinti gynybą. Du šimtmečius nekariavusi Švedija 2017 m. vėl įvedė privalomąją karinę tarnybą, o 2018 metų sausį vėl atidarė savo garnizoną Gotlande, susirūpinusi dėl Rusijos kėslų Europoje.