Pchenjanas šiemet paleido dvi raketas virš Japonijos teritorijos ir pagrasino „nuskandinti“ šalį jūroje.
Praėjusį mėnesį Šiaurės Korėja išbandė tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), kuri nukrito Japonijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse.
„Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketų (ginkluotės) vystymas įžengė į naują grėsmingą etapą, kuris yra daug rimtesnis ir neišvengiamas mūsų šalies saugumui“, – sakė vyriausybė, per pasitarimą pritarusi idėjai įdiegti sausumoje bazuojamą raketų perėmimo sistemą „Aegis Ashore“.
Pasak Tokijo, Japonija privalo smarkiai sustiprinti savo priešraketinės gynybos sistemas.
Japonija planuoja įdiegti „Aegis Ashore“ sistemą dviejose vietose; todėl visoje šalyje veiks galingi radarai.
Dislokavusi šią sistemą, JAV sąjungininkė turės dar vieną gynybos sluoksnį. Japonija jau turi iš laivų leidžiamų SM-3 raketų, kurios yra priešraketinės gynybos sistemos AEGIS dalis ir padidintų pajėgumų raketų „Patriot“ (PAC-3).
Pasak japonų pareigūnų, „Aegis Ashore“ pradės veikti tik po kelerių metų, bet ji padės sustiprinti šalies priešraketinės gynybos sistemą.
Sutartis su Jungtinėmis valstijomis dar nėra pasirašyta. Manoma, kad dislokuoti „Aegis Ashore“ dviejose Japonijos vietose kainuos 200 mlrd. jenų (per 1,5 mlrd. eurų), įskaitant ir naujų kompleksų statybas.
„Karinio jūrų laivyno laivai turi reguliariai grįžti į savo uostus pailsėti ir pasipildyti degalų, tačiau dislokavę (sistemą) sausumoje, galėsime veikti beveik nepertraukiamu režimu“, - teigė vienas pareigūnas.
„Galime nuolat budriai stebėti (situaciją), kai (raketų paleidimo) ženklus sunku aptikti“, – pridūrė jis.
Japonija kitais fiskaliniais metais planuoja rekordinį 46 mlrd. dolerių (39 mlrd. eurų) gynybos biudžetą. Tokie planai yra susiję su Šiaurės Korėjos keliama grėsme.
Šį mėnesį Japonijos gynybos ministras Itsunori Onodera sakė, kad šalis planuoja iš JAV firmų įsigyti didelio nuotolio sparnuotųjų raketų, galinčių nuskrieti 900 kilometrų. Toks žingsnis vertinamas prieštaringai, nes pacifistinė šalies konstitucija draudžia naudoti jėgą kaip tarptautinių ginčų sprendimo priemonę.