Didžiausias susidomėjimas ir susirūpinimas dėl „Brexit“ juntamas Baltijos respublikose, kuriose pastarąją savaitę lankėsi ir su politiniais bei kariniais vadovais susitiko „Jamestown Foundation“ atstovas.
Estija, Latvija ir Lietuva žino, ko tikėtis iš nevieningos Europos. Nepriklausomybę jos prarado 1940-aisiais, įžengus sovietų kariams, o po metų – nacistinės Vokietijos pajėgoms. Didžioji Britanija ir Prancūzija pačios kovojo dėl išlikimo, todėl pagalbos suteikti negalėjo. JAV vis dar vykdė izoliacionizmo politiką.
Vakarai buvo bejėgiai ir 1944-aisiais, kai Raudonoji armija dar kartą okupavo Baltijos šalis ir brutaliai vykdė diktatūrą, kuri tęsėsi iki 1991-ųjų.
Dabar Baltijos šalys klesti ir džiaugiasi laisve, bet ar ilgai? Iš viso Baltijos šalyse gyvena vos 6,2 mln. gyventojų, karinėse pajėgose tarnauja tik 56 tūkst. karių, o Rusija su 142 mln. gyventojų ir virš 3 mln. karių visiškai čia pat. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas jau įsiveržė į Gruziją ir Ukrainą. Kas jį sustabdys nuo Baltijos šalių užgrobimo?
Kaip tiesioginė atgrasomoji priemonė veikia NATO. Visos Baltijos šalys yra NATO narės, todėl kitos NATO narės, įskaitant JAV, yra įsipareigoję padėti apsiginti nuo galimų užpuolikų. Baltijos šalys priklauso ir Europos Sąjungai, todėl tvirtai tiki, kad stabili ir ryžtinga ES – jų gerovės ir saugumo garantas.
ES taiko Rusijai ekonomines sankcijas ir teikia finansinę paramą, kuri būtina labiau pažeidžiamoms Rytų Europos valstybėms narėms, kad jos galėtų atsispirti Rusijos ekonominiam spaudimui, pvz., grasinimams nutraukti gamtinių dujų tiekimą.
Būtent todėl Baltijos šalyse juntamas nerimas dėl „Brexit“ klausimo. Britanija raginama lyderiauti, o ne pasitraukti.
Baltijos šalių gyventojai žavisi britais ir tiki, kad Britanijos, kaip laisvosios prekybos šalininkės, narystė ES pasitarnauja jų interesams ir yra atsvara steitizmu bei protekcionizmu pagrįstoms Vokietijos ir Prancūzijos ekonominėms strategijoms. Be to, Britanija laikosi griežtesnių antirusiškų pažiūrų nei Vokietija ar Prancūzija.
Baltijos šalių piliečiai baiminasi, kad jei Didžioji Britanija išstotų iš ES, nuo jos atsiskirtų Škotija –labiausiai proeuropietiška Jungtinės Karalystės dalis.
Škotijos teritorijoje, keturiuose balistinių raketų povandeniniuose laivuose, laikomas Didžiosios Britanijos branduolinis arsenalas. Karinio laivyno bazę būtų galima perkelti, bet tai brangiai atsieitų, o Didžiosios Britanijos gynybai skirtas biudžetas ir taip visiškai apribotas. Gali būti, kad iš ES išstojusi Didžioji Britanija būtų mažesnė ir silpnesnė, palyginti su tuo, kokia yra dabar.
Be to, jei Didžiojoje Britanijoje būtų nubalsuota už „Brexit“, britams ir kitų Europos šalių piliečiams kiltų neaiškumų dėl būsimų santykių. Tarp Didžiosios Britanijos ir ES turėtų būti pasirašyta prekybos sutartis, dėl kurios sąlygų neišvengiamai kiltų ginčų. Kol vyksta derybos, europiečiai turi būti susitelkę ties vidaus problemomis, o ne iš išorės kylančiomis grėsmėmis.
Baltijos šalių piliečiai būgštauja, kad Britanijos išstojimas gali sukelti grandininę reakciją – kitos šalys taip pat gali pradėti svarstyti išstojimo galimybę. Daugelyje ES valstybių narių tvyro gana liūdnos nuotaikos, be to, V. Putinas palaiko antieuropietiškai nusiteikusias Europos politines partijas – tiek kraštutinius kairiuosius, tiek kraštutinius dešiniuosius.
Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderis ir pagrindinis „Brexit“ agitatorius Nigelas Farage‘as griežtai atsiliepia apie Briuselį, bet rodo palankumą Maskvai. Jis išreiškė susižavėjimą V. Putinu ir reguliariai pasisako Rusijos RT televizijos laidose.
Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas, kuriam vadovauja Marine Le Pen, pranešė apie milijonus eurų siekiančias paskolas, kurias teikia su Kremliumi siejamas bankas. Rusija įvairiais būdais palaiko ir kitas ekstremistines partijas, įskaitant Vengrijos kraštutinius dešiniuosius „Jobbik“, Ispanijos kraštutinius kairiuosius „Podemos“, Graikijos kraštutinius kairiuosius „Syriza“ ir Austrijos kraštutinių dešiniųjų Laisvės partiją.
Visos jos yra prorusiškos ir antieuropietiškos. Be to, V. Putinas pritaria Donaldui Trumpui, pavadinusiam NATO atgyvena ir prisiekusiam pagerinti santykius su Rusija.
Akivaizdu, kad siekdama suskaidyti NATO ir ES, Rusija tikisi sukelti nesantaiką tarp Vakarų valstybių. Baltijos šalys sunerimę, kad britų balsavimas už „Brexit“ bus palankus V. Putinui. Susiskaidžiusi Europa, atverianti kelią V. Putino Rusijoje vykdomai „skaldyk ir valdyk“ strategijai,– labiausiai vengtinas reiškinys. Galbūt britams ir nesvarbu, ką mano kiti, bet jų sąjungininkai pagrįstai nori, kad Didžioji Britanija liktų ES.