Ilgai lauktomis oficialiomis tyrėjų išvadomis Malaizijos oro linijų lėktuvu skridusių keleivių artimieji liko nusivylę. Kaip jie patys sako, naujos lėktuvo dingimo aplinkybės ataskaitoje neminimos, o ir pačių tyrėjų atsakymai į jiems užduotus klausimus netenkino – kai kurie pristatymą stebėję keleivių artimieji iš renginio išėjo šiam nepasibaigus.
Malaizijos valdžios atstovai teigia „negalintys tiksliai nustatyti“, kodėl Malaizijos avialinijų lėktuvas, skridęs MH370 reisu, pradingo 2014-ųjų kovo 8 dieną.
„Komanda negali nustatyti tikrosios dingimo priežasties“, – pirmadienio popietę Malaizijos laiku paskelbęs 495 puslapių apimties ataskaitą, pareiškė tyrimui vadovavęs Kok Soo Chon.
Esminis dalykas, kurį pavyko išsiaiškinti Malaizijos tyrimo metu, buvo tas, kad lėktuvas apsisuko atgal, o tai turėjo būti padaryta rankiniu būdu, skelbia businessinsider.com.
Kai lėktuvas nukrypo nuo numatyto kurso, buvusieji ant žemės pridarė klaidų. Oro eismo kontrolės centrui Ho Chi Minh nepavyko perspėti Kinijos pareigūnų, kai lėktuvui nepasisekė užmegzti su jais kontakto, o skrydžių dispečeriai nesiėmė avarinių procedūrų, tokiu būdu atidėdami bet kokias paieškos ir gelbėjimo operacijas.
Ataskaitoje išsklaidoma daugybė sąmokslo teorijų, susijusių su lėktuvu ir jo pilotais, taip pat atmetama tikimybė, jog pagrindinis veiksnys buvo lėktuvo gedimas.
Tikimybė, kad prie lėktuvo dingimo prisidėjo trečioji šalis, išliko.
Nors šias išvadas Malaizijos vyriausybė pavadino galutine mįslingo dingimo ataskaita, Kok Soo Chon teigia, kad tai dar nėra paskutinis žodis, nes „klausimas gali būti išspręstas tik radus lėktuvo nuolaužas“.
„Boeing 777“ pakilo iš Kvala Lumpūro 12.41 val. vietos laiku. Į Pekiną skridusiame lėktuve buvo 227 keleiviai ir 12 įgulos narių. Nepaisant didžiausios ir brangiausiai kainavusios paieškos operacijos aviacijos istorijoje, lėktuvas taip ir nebuvo rastas.
Skelbdamas ataskaitą, Kok Soo Chon paminėjo, jog ji buvo rengiama konsultuojantis su septyniomis valstybėmis, įskaitant Australiją, JAV, Kiniją, Indoneziją ir Jungtinę Karalystę, kurios patvirtino tyrimo rezultatus.
Jo teigimu, tyrime prieita prie išvados, kad pakilęs lėktuvas apsisuko atgal. Tą rodo civilinių ir karinių radarų užfiksuoti duomenys.
„Galime daryti išvadą, jog MH370 reisu skridęs lėktuvas apsisuko atgal. Šis apsisukimas įvyko ne dėl mechaninės sistemos problemų. Apsisukimas atliktas rankiniu būdu – to nepadarė autopilotas. Negalime atmesti tikimybės, kad neteisėtai įsikišo trečioji šalis“, – aiškino tyrimo vadovas.
Lėktuvą pilotavo 53-ejų kapitonas Zaharie Ahmadas Shahas iš Penango, 33 metus skraidęs avialinijų veteranas. Antrasis lėktuvo pilotas buvo 27-erių Fariqas Abdulas Hamidas, turintis septynerių metų patirtį.
Tyrimas neaptiko jokių abiejų pilotų sutrikimų ar neįprastų jų gyvenimo aplinkybių.
Tyrimo metu buvo analizuotas Z. A. Shaho namuose buvęs skrydžių simuliatorius, tačiau nerasta „jokių neįprastų veiklų, tik žaidimų pobūdžio skrydžių simuliacijos“.
Buvo teigta, kad F. A. Hamido telefonu buvo pasinaudota, tačiau paaiškėjo, kad telefonas tiesiog buvo įjungtas, bet iš jo neskambinta.
Malaizijos orlaivis dingo 2014-ųjų kovą su 239 keleiviais, daugiausiai Kinijos piliečiais, skridusiais iš Kvala Lumpūro į Pekiną.
Per didžiausias aviacijos istorijoje paieškas 120 tūkst. kvadratinių kilometrų zonoje Indijos vandenyne laineris taip ir nebuvo rastas, o Australijos tyrėjų vadovauta operacija buvo nutraukta pernai sausį.
Teksase įsikūrusi bendrovė „Ocean Infinity“ sudarė tolesnių paieškų sutartį, pagal kurią įmonei būtų sumokėta tik radus lėktuvą. Vis dėlto tos paieškos, per kurias vandenyno dugnas buvo tiriamas moderniais povandeniniais zondais, atšauktos pavasario pabaigoje, neradus jokių lainerio pėdsakų.
Gegužę prisaikdinta Malaizijos vyriausybė pažadėjo vadovautis visiško skaidrumo principu ir paviešinti oficialaus tyrimo grupės, turinčios 19 narių, įskaitant tarptautinius tyrėjus, neredaguotą oficialią ataskaitą.
Į transporto ministeriją atvykusi Nurlaila Ngah, kurios vyras Wanas Swaidas Wanas keliavo reiso MH370 lėktuvu, sakė, kad „pagrįstas atsakymas“ į klausimą, kas nutiko orlaiviui, suteiktų aukų artimiesiems tam tikrą paguodą.
„Avialinijų sektoriuje nutinka tragedijų, bet būna įkalčių, leidžiančių atskleisti aplinkybes“, – naujienų agentūrai AFP sakė moteris.
„Nesąmonė, jei jie (tyrėjai) sako, kad nėra jokių ženklų, kas galėjo atsitikti“, – pridūrė ji.
Tuo tarpu Calvinas Shimas, kurio žmona buvo palydovė dingusiame laineryje, pareiškė skeptiškai vertinantis tikimybę, kad po daugiau kaip ketverius metus trukusių paieškų artimieji ataskaitoje ras kažką nauja.
„Nelaukiu jokių naujų atskleidimų šioje ataskaitoje. Juodoji dėžė nebuvo rasta. Nebuvo rasta ir lėktuvo nuolaužų“, – sakė jis.
Vis dėlto jis pridūrė besitikintis, kad vyriausybė pamėgins rasti naujų įrodymų ir svarstys galimybę atnaujinti paieškas.
Kol kas rastos tik trys patvirtintos dingusio lėktuvo nuolaužos; jos aptiktos pakrantėse Indijos vandenyno vakarinėje dalyje. Tarp šių nuolaužų yra 2 m ilgio sparno dalis – flaperonas.
Yra daugybė teorijų, kodėl dingo „Malaysia Airlines“ orlaivis: pradedant nelaimingu atsitikimu, baigiant užgrobimu ar net teroro aktu.