„Jei viskas taip tęsis ir toliau, su mumis dirbančių laivybos kompanijų skaičius kitais metais smarkiai sumažės“, – sako 32 metus čia dirbanti inžinierė Marina Perešivatlova.
Jau nuo tada, kai prorusiškiems separatistams užėmus dalį Donbaso regiono Ukrainos Rytuose įsiplieskė konfliktas, uoste ėmė stigti krovinių su anglimi.
Be to, Rusija pastatė tiltą į Krymą per Kerčės sąsiaurį, taip apribodama prekybinių laivų, galinčių įplaukti į Azovo jūrą, pobūdį.
Tačiau paskutinis ir skaudžiausias smūgis vietos ekonomikai buvo suduotas praėjusį mėnesį.
Trys Ukrainos laivai tarptautiniuose vandenyse prie Krymo, netoli Kerčės sąsiaurio, buvo apšaudyti ir užgrobti.
Mažiausiai trys įgulos nariai buvo sužeisti, visi 24 jūreiviai laikomi Maskvos tardymo izoliatoriuose.
Prabėgus daugiau nei savaitei po incidento Rusija įplaukimo į Kerčės sąsiaurį punkte sustabdė prekybinius laivus ir neleido jiems plaukti į Mariupolį ir kitą Vakaruose esantį Ukrainos uostą Berdianską.
Galiausiai rusai atšaukė blokadą ir leido laivams plaukti per sąsiaurį, tačiau šis draudimo atšaukimas nutiko per vėlai.
„Dabar beveik nėra laivų“, – sako uosto vadovas Oleksandras Oleinikas.
Be to, vyksta patikrinimai.
Rusijos pareigūnai savo ukrainiečiams kolegoms nesako, kada vyks patikrinimai, kuriuos laivus ir kiek laiko jie sulaikys.
Kiekviena dėl šios priežasties įvykstančio vėlavimo diena laivybos kompanijoms kainuoja nuo daugiau nei 13, iki beveik 18 tūkstančių eurų.
„Tokių didžiulių nuostolių patyrusios kompanijos daugiau nenori čia plaukti. Ši nežinomybė mums yra itin sunki“, – aiškina O. Oleinikas.
BBC žurnalistė Ukrainoje Žana Bezpiačiuk stebėjo, kaip daugybę laivų kasdien priėmusiame uoste buvo pakraunamas vienui vienas laivas.
Iš Mariupolio Kerčės sąsiaurio link ir toliau išplaukusio laivo įgulos laukia nežinomybės kupina kelionė. Jie nežino, kiek bus laikomi įplaukimo į sąsiaurį punkte ir kiek pinigų praras.
Uosto administracija teigia, kad per pastarąsias kelias savaites uostas neteko apie 40 procentų metalo krovinių.
Situacija atrodo esanti beviltiška ir Mariupolio uosto darbuotojams. Keturių tūkstančių žmonių darbui uoste iškilo tiesioginė Rusijos veiksmų grėsmė. Jiems reikalingas politinis sprendimas, galintis sumažinti tarp Rusijos ir Ukrainos tvyrančią įtampą.
Daugelis čia esančių žmonių kaltina Rusiją tyčia dusinant šį uostą ir bloginant situaciją Rytų Ukrainoje.
Kol kas uostui pavyko išvengti atleidimų, tačiau niekas negali prognozuoti, kiek laiko bus galima išgyventi, kai prekyba vyksta tokiais lėtais tempais.
„Mes tikimės, kad Rusija susilauks tarptautinio spaudimo. Reikia skambinti pavojaus varpais“, – sako M. Perešivatlova.
Naujieji uosto kaimynai yra Ukrainos karinis jūrų laivynas.
Du karo laivai, kuriems rugsėjį pavyko praplaukti per Kerčės sąsiaurį, dabar stovi išmetę inkarą prie prekybinių terminalų.
Lapkričio 25 dieną jie plaukė iš Mariupolio sutikti savo kolegų, tačiau trys laivai taip ir neatplaukė.
„Mes labai nuliūdome, kai suvokėme, kad jie neatvyks“, – sako kapitonas Oleksandras Grigorevskis.
Dar iki jūroje įsiliepsnojusio incidento Mariupolis kankinosi.
Vos už 20 kilometrų nusidriekusi daugiau nei ketverius metus tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos palaikomų separatistų besitęsiančio konflikto fronto linija.
Dabar uosto padėtis yra tokia niūri, kad bet kokios šios Azovo jūros pramoninės tvirtovės ateities perspektyvos atrodo neaiškios.
Rusijai užgrobus tris Ukrainos laivus, šalies prezidentas šiame ir keliuose kituose regionuose paskelbė karo padėtį.
Tačiau vietiniai yra gerokai labiau sunerimę dėl savo su jūra susijusios ateities ir jos gelbėjimo nei dėl Kijevo apribojimų.