Tačiau ore virš senovinės Kumbha Melos (puodynės sambūrio arba mugės) šventės, šiemet vykstančios prie šventų upių santakos Šiaurės Indijoje, tiršta toksiškų dulkių, ir tai rodo, kad vyriausybės pareigūnams sunku dorotis su didėjančia oro tarša šalyje.
Pavojingas oras taip pat gali trukdyti vyriausybės vajui paversti Kumbha Melą pasauliniu turizmo įvykiu.
Net ir uždraudus šventės metu statybos darbus, mažesnių nei 2,5 mikrono (PM2,5) dulkių koncentracija Prajagradžo ore antradienį daugiau kaip šešis kartus viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) saugiu laikomą lygį, pranešė oro kokybę stebinti „AQI India“.
Kumbha Melos šventė, kuri kas treji metai pakaitomis vyksta keturiuose Indijos šventuosiuose miestuose, uoliems hinduistams suteikia galimybę nusiplauti savo nuodėmes ir ištrūkti iš karminio gyvenimo bei persikūnijimų rato.
Šios apeigos susijusios su mitu apie nemirtingumo gėrimo (amritos) puodynę (kumbhą), kurią dievai ir jų priešininkai demonai – asurai – išgavo plakdami pieno vandenyną. Puodynę iš pradžių užgrobė asurai, tačiau Indros sūnus Džajanta pasivertęs paukščiu ją paveržė, ir prasidėjo 12 dienų trukusios gaudynės, kurių metu 4 amritos lašai nutiško Prajagradže (buvusiame Alahabade), Haridvare, Udžaine ir Nasike.
Per šiuos didžiausius pasaulyje piligrimų susibūrimus maudynes upėse, maldas, meditacijas, jogos užsiėmimus ir kitus religinius ritualus organizuoja sadhūs – hinduistų asketai. Šventę finansiškai remia valstybiniai fondai.
Dešimtys milijonų tikinčiųjų atvyksta į Kumbha Melas pasinerti į šventus vandenis ir daugelis jų turi mažai pinigų, atsargų ir neturi vietos nakvynei.
Prajagradže Kumbha Mela vyksta šventa vieta laikomoje trijų upių – Gangos, Jamunos ir mitinės Sarasvatės – santakoje. Pirmosios šiemetinės šventės maudynės įvyko antradienį prieš aušrą; prieš jas vyko eitynės, kurių metų asketai ėjo ar važiavo ant platformų, dainavo, mušė būgnus ir pūtė ragus. Pirmieji į šventus vandenis pasinėrė pelenais kūnus išsitrynę naga (nuogieji) sadhūs.
Po jų maudynių ritualą atliko didžiulės minios. Tarp tikinčiųjų buvo mokytoja iš Prajagradžo Mili Mishra, atėjusi su vyru ir dviem sūnumis.
„Mes neužsidirbame pragyvenimui. Galvojame, kad jei čia pasinersime į vandenį, Dievas galės pakeisti mūsų gyvenimą“, – sakė ji.
Svamis Chidanandas Saraswati, vadovaujantis vienam ašramui Rišikeše, prieš panerdamas į santakos vandenis krante surinko šiukšles.
Jo ašramas entuziastingai remia N. Modi kampaniją „Švari Indija“, kuria siekiama, kad Indijoje žmonės nebesituštintų lauke, ir pagal kurią turi būti pastatyta milijonai tualetų.
„Man sanitarija yra meditacija, – sakė Ch. Saraswati. – Pirma tualetas, o paskui – šventykla.“
Indijos vyriausybė daug metų rūpinasi šių religinių sambūrių saugumu ir tiekia nemokamą maistą bei prieglobstį neturtingiausiems maldininkams.
Šiemetiniam sambūriui vyriausybė skyrė maždaug 4,3 mlrd. rupijų (567 mln. eurų), vildamasi padaryti įspūdį visuomenei prieš šiemet įvyksiančius visuotinius rinkimus ir pritraukti lankytojų iš viso pasaulio.
Kumbha Melos ir jos maudynių datos nustatomos pagal Saulės, Mėnulio ir Jupiterio padėtį. Šiemetinė šventė religine prasme nėra tokia reikšminga kaip kas 12 metų ar kas 144 metus vykstančios svarbesnės Melos.
Šių religinių švenčių organizavimas yra milžiniška užduotis, ypač Prajagradže, kur sambūris vyksta žemumoje prie santakos ir kur po vasaros potvynių organizatoriams lieka tik 40–50 dienų laikinam miestui pastatyti.