Naujųjų metų proga prezidentas linki jiems ne tik sėkmės. Kremliaus vadovas taip pat nurodė vyriausybei suformuluoti specialių valstybės obligacijų užsienio valiuta išleidimo kriterijų. Į šiuos vertybinius popierius savo pinigus galės investuoti Rusijos investuotojai.
Anot V. Putino, reikia sukurti mechanizmą, kuris būtų patogus verslui ir padėtų sugrąžinti į Rusiją užsienyje esantį kapitalą. Tam turėjo padėti amnestija asmenims, kurie vengia mokėti mokesčius.
Patys oligarchai paprašė vyriausybės saugaus lėšų pervedimo.
Konkrečiai jiems svarbios galimybės apeiti tokias mokėjimų ir atsiskaitymo sistemų bendroves kaip „Euroclear“ ir „Clearstream“ ir atlikti lėšų pervedimą per nuosavą rusišką nacionalinį mokėjimų depozitoriumą. Tik tokiu būdu galima išvengti automatinio duomenų apie mokesčius apsikeitimo, kurį nuo šių metų pradžios pradėjo naudoti dešimtys šalių. Ir tik tokiu būdu galima nuslėpti pinigų srautus nuo JAV iždo departamento.
Lemtinga „Kremliaus ataskaita“
Stambios Rusijos kompanijos dabar bijo JAV administracijos „kaip velnias kryžiaus“. Ir tai nestebina, nes JAV administracija iki sausio pabaigos šalies Senatui turi pateikti ataskaitą, kaip galima konkrečiai įgyvendinti rugpjūčio 2 d. priimtą naują įstatymą dėl sankcijų.
Trumpai tariant, kuriems juridiniams asmenims ir oligarchams turi būti įvestos naujos sankcijos, atsižvelgiant į jų santykį su Rusijos valdžia. Kalbos apie rengiamą „Kremliaus ataskaitą“ Rusijos žiniasklaidoje sklando kaip koks vaiduoklis.
Kartu su draudimu atvykti į Jungtines Valstijas ir turėti verslo reikalų su amerikiečių kompanijomis taip pat egzistuoja grėsmė, kad bus įšaldytas turtas, pirmiausia dėl korupcijos ir pinigų plovimo. O dalinis kapitalo sugrąžinimas Rusijos verslininkams leistų susikurti tam tikrą apsaugą, nors kapitalo sugrąžinimas ekonominiu požiūriu ne visuomet yra tikslingas.
Kol kas visos šalys žaidžia pokerį ir nežino, kur nubrėžtos tikrosios ribos ir kaip jų neperžengti.
Daugybė sąrašų
Kuo mažiau žinoma apie lemtingąjį sąrašą, tuo daugiau erdvės spekuliacijoms. Pastaruoju metu Rusijos spaudoje šiuo klausimu daug spėliojama. Pavyzdžiui, iki šiol mažai žinomas politikas Olegas Mitvolis neseniai atkreipė į save dėmesį, pareiškęs turįs 568 asmenų sąrašą, kuriame yra ir jo paties pavardė. JAV ambasada Maskvoje tokį pareiškimą nuvertino kaip paprasčiausią postringavimą.
Anksčiau laikraštis „Kommersant“, remdamasis šaltiniais Vašingtone, jau anksčiau skelbė apie sąrašą, kuriame esą yra 50 V. Putinui artimiausių žmonių. O Rusijos opozicionieriai esą gruodį Vašingtonui nusiuntė 200 asmenų rekomenduojamąjį sąrašą, skelbia britų dienraštis „Financial Times“.
Esą šiame sąraše yra ir „Sberbank“ vadovo Germano Grefo pavardė, nors jis yra vienas didžiausių sisteminių Rusijos valdžios kritikų. Taip pat sąraše esą yra Aleksejus Mordašovas, vadovaujantis plieno gamybos koncernui „Severstal“ ir stambus TUI akcininkas.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ragina netikėti visomis šiomis spėlionėmis.
Tie, kas priklauso artimam V. Putino ratui, ir patys nepuoselėja iliuzijų dėl to, kad gali patekti į sąrašą. Tai yra asmenys, kuriems jau dabar yra taikomos JAV sankcijos, nes jie yra laikomi Kremliaus šefo ilgąja ranka ir kaip svarbiausi politikai bei valstybinių įmonių vadovai jau lemia Rusijos geopolitinę liniją ir užsiima verslu, kuris palaiko režimą.
Turtingųjų dilema
Tačiau ne tokia aiški yra padėtis vadinamųjų oligarchų, kuriuos V. Putinas dar prieš daugiau nei dešimtmetį nustūmė nuo politinių svertų valdymo, tačiau kurie su savo privačiomis kompanijomis vis dar yra ekonomiškai priklausomi nuo Kremliaus malonės.
Šie oligarchai nerimauja, ko seniai nebūta, kadangi jie tikrai susidūrė su rimta dilema. Dabar jiems yra iškilęs klausimas, kokiai valdžiai ir kokiai sistemai demonstruoti savo lojalumą. Jeigu jie atkreips į save dėmesį dėl per didelio artumo Kremliaus valdžiai, tai didės tikimybė, kad jie pateks į sankcijų sąrašą ir sukels grėsmę savo verslui užsienyje.
O jeigu jie norėtų išvengti šios rizikos ir signalizuotų apie savo atsiribojimą nuo Rusijos politinės valdžios, tai jiems grėstų nemalonumai savo šalyje.
Ir tokia dilema priveda prie kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, vienas stambiausio Rusijos privataus banko „Alfa Bank“ vadovų vieno interviu radijo stočiai metu pasakė, kad bankas neteiks banko paslaugų gynybos sektoriui, kuriam yra taikomos sankcijos, kad nepatektų į JAV sankcijų sąrašą.
Tačiau šis bankas ir taip neturi reikiamo leidimo tokiems sandoriams, atsakė vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas. Jis nenorėjo komentuoti banko pozicijos etiniu požiūriu, tačiau tai padarė kiti, prakalbę apie išdavystę.
Kai kurie oligarchai per savo tarpininkus Jungtinėse Valstijose mėgina išsiaiškinti, ar jiems gresia patekti į sankcijų sąrašą, ir ką jie galėtų padaryti, kad nepatektų į „Kremliaus ataskaitą“.
Tariamas pleištas
Beje, pačiame Kremliuje neturima iliuzijų, kad Jungtinės Valstijos nori įsprausti pleištą tarp oligarchų ir Kremliaus. Dar lapkričio pabaigoje V. Putino atstovas spaudai D. Peskovas patvirtino agentūrai „Reuters“, jog manoma, kad Jungtinės Valstijos siekia tokio tikslo savo sankcijomis turėdamos omenyje kovo 18 d. vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Tačiau D. Peskovas esą nieko nežino apie stambių verslininkų šalinimąsi, kaip teigia agentūra „Reuters“.
Rodos, kad oligarchai laikosi pozicijos, kad reikėtų, esant galimybei, laikytis šešėlyje ir jokiu būdu neatkreipti į save dėmesio, siekiant nesuklupti savo dabartiniame kelyje: nenutraukti ryšių su V. Putinu, bet ir per daug dažnai nesirodyti su juo viešumoje.
Tačiau tokios slėpynės galiausiai vargiai padės. Artumo V. Putinui siekta ne vienerius metus, ir jis buvo nupirktas už didelius pinigus. Todėl jis negali tiesiog išnykti per kelis mėnesius.
