Organizatorių teigimu, žygyje visame Paryžiuje dalyvauja per 800 tūkst. žmonių, tačiau, policijos skaičiavimais, iš viso į gatves išėjo net 2 mln. žmonių, rašo „Sky News“. Tuo metu AFP skelbia, kad į eitynes susirinko apie 1,5 mln. žmonių.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras sakė, kad tai beprecedentės eitynės. Pasak jo, suskaičiuoti, kiek žmonių dalyvauja, neimanoma.
„Demonstrantai pasklido po daug didesnę teritoriją, nei buvo galima prognozuoti“, – AFP cituoja Bernardą Cazeneuve'ą.
Naujienų agentūra AFP praneša, kad kituose Prancūzijos miestuose eisenose dalyvauja apie 600 tūkst. žmonių.
Remiantis policijos duomenimis, Lyone žygiavo 150-200 tūkst. gyventojų eisena, Bordo – ne mažiau nei 100 tūkst., Marselyje – 60 tūkst.
Pavyzdžiui, 60 tūkst. žmonių susirinko į demonstraciją Saint-Etienne mieste, kuriame apskritai gyvena kiek daugiau nei 170 tūkst. gyventojų.
Panaši situacija ir su Perpignanu, kuriame gyvena 110 tūkst. gyventojų, o tyloje į eiseną susirinko 40 tūkst.
Paryžiuje sekmadienį prasidedant istorinei demonstracijai prieš terorizmą, pasaulio lyderiai susikibo rankomis ir lydimi plojimų tylomis ėjo didžiulės eisenos Prancūzijos sostinės gatvėmis priekyje.
„Sunku patikėti, kad taip gali atrodyti Paryžius. Gatvėse tikras chaosas – daugybė žmonių ir automobilių. Visi nori prisijungti prie žygio. Patruliuoja ypač gausios policijos pajėgos. Į žygį atvyko nemažai įtakingų užsienio politikų, todėl prisibrauti prie einančiųjų itin sudėtinga“, – socialinio tinklo „Twitter“ vartotojai dalijasi įspūdžiais.
Minia sutartinai ploja ir skanduoja „Charlie Charlie“.
„Štai stebiu eisenos dalyvius ir džiaugiuosi, kiek čia susirinko skirtingų žmonių, kurie yra skirtingų politinių pažiūrų, tačiau visi kartu jie eina čia. Dar niekada gyvenime Paryžiuje nemačiau tiek daug žmonių“, - DELFI pasakojo paryžietė Céline Bayou.
Paryžietė: yra dalykų, kurie trikdo
„Sunku įsivaizduoti, kaip atrodys tokio dydžio eisena Paryžiuje. Kiek žinau, jau dabar yra žmonių, kurie į ją renkasi, nors dar yra likę kelios valandos iki pradžios. Planuojama, kad eisena eis dviem, o gal net trimis maršrutais. Pavyzdžiui, mes su draugais nusprendėme prie jos prisijungti praėjus valandai nuo pradžios“, - DELFI pasakojo paryžietė Céline Bayou.
Pašnekovė pasakojo svarsčiusi, ar dalyvauti eisenoje, nes jai nepriimtinas solidarumo eisenos politinis atspalvis.
„Būtent dėl to aš eisiu eisenos pabaigoje, jaučiuosi nemaloniai dėl šios eisenos politinio charakterio. Viena vertus, puiku tai, kad eisenoje dalyvaus tiek daug aukšto lygio šalių vadovų, kita vertus, mane trikdo tai, kad ten bus ir tokių žmonių, kurie nelaikomi demokratijos atstovais. Taip pat Prancūzijos politikai taip pat tarsi nori pasisavinti šią eiseną. Taigi aš eisiu eisenos pabaigoje, nes nenoriu eiti už kurios nors politinės partijos vėliavos“, – DELFI kalbėjo C. Bayou.
Pasak jos, yra dalis žmonių, kurie nedalyvauja eisenoje baimindamiesi dėl saugumo.
„Iš tiesų, yra nemažai žmonių, kurie nusprendė dalyvauti, nes baiminosi, juk tokio masto renginio dar niekada nebuvo, juo labiau, kad tai yra labai improvizuota akcija. Iš tiesų, net neįsivaizduoju, kaip mūsų saugumu besirūpinantys pareigūnai sugebėjo susitelkti per tokį trumpą laiką. Juo labiau, kad jiems reikės rūpintis ne tik didžiule minia žmonių, bet ir daugybe aukštų pareigūnų“, - kalbėjo pašnekovė.
Ji pasakojo šią naktį girdėjusi skraidant malūnsparnius.
„Matyt, tai susiję su aukštų pareigūnų priėmimu. Net neabejoju, kad mieste bus labai daug policijos, pareigūnų ant stogų. Žinoma, kad negalime uždrausti kam nors stovėti savo buto balkone ir daryti, ką jis nori. Taip, tai yra saugumo klausimas. Bet ir dėl to manau, kad reikia eiti ir dalyvauti eisenoje ir parodyti, kad paikome demokratines vertybes ir nebijome rizikos“, - sakė C. Bayou.
Skelbiama, kad Paryžius imasi ypatingų saugumo priemonių, iš viso šalies sostinėje bus dislokuota 5,5 tūkst. policininkų, iš kurių 2,2 tūkst. saugumo policijos pareigūnų rūpinsis dalyvių saugumu, dar 150 neuniformuotų pareigūnų saugos užsienio šalių vadovus.
Kaip rašo portalas france24.com, Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as pranešė, kad ant stogų budės snaiperiai, o prieš prasidedant eisenai pareigūnai patikrins palei žygio maršrutą nusidriekusių pastatų stogus ir kanalizacijos šulinius.
„Atsižvelgiant į išskirtinę situaciją, imtasi išskirtinių priemonių, kad užtikrintume eisenos saugumą ir viešąją tvarką“, - pareiškė ministras, skelbia visuomeninis Prancūzijos radijas „Franceinfo“.
Pasaulio lyderiai prisidės prie istorinės demonstracijos
„Žmonės į šią demonstraciją kviesti aukoms pagerbti, terorizmui bei smurtui pasmerkti, nacionalinei vienybei parodyti, tačiau jau dabar aišku, kad ši eisena taps ir tarptautinio solidarumo kovojant prieš terorizmą demonstracija - joje dalyvaus penkiasdešimties šalių valstybių bei vyriausybių vadovai, aukščiausio ar aukšto lygio atstovai“, - DELFI sakė LRT korespondentas Paryžiuje Valdas Papievis.
Visuomeninis Prancūzijos radijas „Franceinfo“ skelbia, kad žygyje laukiama daugiau nei milijono žmonių, taip pat pirmą sykį senojo žemyno istorijoje žygyje laukiama 40 skirtingų šalių vadovų.
Pademonstruodami precedento neturinčią vienybę, Izraelio ir Palestinos savivaldos lyderiai drauge dalyvaus demonstracijoje, kuria bus pagerbtos tris dienas trukusio kraujo liejimo aukos, tarp jų – žydai ir policijos pareigūnas musulmonas.
Drauge su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu ir palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu, sekmadienio demonstracijoje Paryžiuje dalyvaus Jordanijos karalius ir karalienė, taip pat – virtinė Europos šalių lyderių, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas.
Eisenoje dalyvaus ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
JAV prezidentui Barackui Obamai atstovaus teisingumo ministras Ericas Holderis, kuris taip pat dalyvaus neeiliniame vidaus reikalų ministrų susitikime islamo ekstremizmo keliamai grėsmei aptarti.
Piktinasi S. Lavrovo ir kitų dalyvavimu
Organizacija „Reporteriai be sienų“ taip pat sveikina tai, kad žygyje dalyvaus daug užsienio šalių ir vyriausybių vadovų, tačiau tuo pačiu piktinasi, kad eisenoje bus „atstovai režimų, gniuždančių spaudos laisvę“. Savo pranešime spaudai organizacija pabrėžia, kad teroristų taikiniu tapęs satyrinis savaitraštis „Charlie Hebdo“ visuomet gynė saviraiškos laisvę.
Mes turime solidarizuotis su Šarliu („Charlie Hebdo“ ir visais, pasisakančiais už žodžio laisvę - DELFI), bet ir nepamiršti Šarlių visame pasaulyje. Mes negalime leisti spaudos laisvės gniuždytojams spjaudyti ant „Charlie Hebdo“ kapų “, - pranešime spaudai tvirtina organizacijos generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as.
Visi nori „Charlie Hebdo“
„Tai, kas įvyko, yra labai dramatiška. Apie tai kalbama visur: susitikus su draugais, parduotuvėje, netgi darbo biržoje girdėjau žmones diskutuojant. Visur žmonės solidarizuojasi ir turi plakatėlius su užrašais „Je suis Charlie“. Baisu, kai tokie dalykai daromi prisidengiant religija, tie žmonės dabar padarė didžiulę žalą visai musulmonų bendruomenei, kuri yra niekuo dėta, - DELFI pasakojo Prancūzijos centre gyvenanti Véronique .
Ji pasakojo su šeima nusprendusi po šio išpuolio tapti „Charlie Hebdo“ prenumeratore. Taip pašnekovė sako norinti palaikyti leidinį ir kovoti už žodžio laisvę.
„Šiuo metu netgi nebeįmanoma užsiprenumeruoti šio laikraščio, nes yra daugybė norinčiųjų, apgulties neatlaiko prenumeratos sistema“, - sakė Véronique.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, kuris vadovaus atakų aukų pagerbimui, perspėjo, kad priblokšta jo šalis nepraras budrumo dėl galimų naujų atakų.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen paragino šalininkus dalyvauti mitinguose kituose miestuose, bet – ne Paryžiuje, ir pasmerkė jos Nacionalinio fronto nušalinimą nuo pasirengimo demonstracijai sostinėje.
Milijoninės demonstracijos maršrutas drieksis 3 km nuo istorinės Respublikos aikštės iki Nacijos aikštės sostinės rytuose.
Visuomeniniu transportu bus galima naudotis nemokamai, o tarptautinis traukinių operatorius „Thalys“ paskelbė, kad sekmadieniui sumažino bilietų į Paryžių kainas.
Saugumas buvo sustiprintas Prancūzijos sostinei bandant atsigauti po islamistų atakų prieš satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“ ir žydų prekybos centrą. Saugoti demonstracijos papildomai buvo dislokuota tūkstančiai karių ir policininkų, palei jos maršrutą pozicijas ant stogų užėmė snaiperiai.
„Neabejoju, kad milijonai piliečių ateis pareikšti savo meilės laisvei, savo meilės brolybei“, – šeštadienį per emocingą mitingą netoli tos vietos, kur užpuolikas žydų prekybos centre nušovė keturis įkaitus, sakė Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas.
Šeštadienį daugiau kaip 700 tūkst. žmonių buvo išėję į miestų visoje Prancūzijoje gatves; daugelis jų nešė užrašus „jesuischarlie“ („Aš esu „Charlie“), taip pagerbdami „Charlie Hebdo“, kuris po žudynių jo redakcijoje tapo pasauline vienijančia jėga.
Daugelis žmonių mojavo rašikliais, kurie simbolizavo raiškos laisvę po to, kai „Charlie Hebdo“ atakų taikiniu tapo dėl pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūrų.
„Tikroji kova yra ginti minties laisvę“, – su ašaromis akyse sakė 40-metė Yamina per mitingą šalies pietuose esančiame Marselyje.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, kuris vadovaus atakų aukų pagerbimui, perspėjo, kad priblokšta jo šalis nepraras budrumo dėl galimų naujų atakų.
Maždaug 2 200 saugumo pareigūnų saugos sekmadienio demonstraciją, kurios maršrutas drieksis 3 km nuo istorinės Respublikos aikštės iki Nacijos aikštės sostinės rytuose, sakė vidaus reikalų ministras.
Dar gerokai prieš manifestacijos pradžią Prancūzijos sostinės gyventojai ėmė rinktis Respublikos aikštėje.
Procesijos dalyviai trijų kilometrų ilgio kelią pradės 15 valandą Paryžiaus laiku (16 valandą Lietuvos laiku).
Pirmieji eis žuvusiųjų šeimų nariai. Tai – teroristų nužudytų savaitraščio „Charlie Hebdo“ žurnalistų, policijos karininkų, košerinio maisto parduotuvės lankytojų artimieji.
Per tris dienas nuo islamistų rankos žuvo 17 paryžiečių. Teroristai sulaukė atpildo, bet tos trys dienos, kurios sukrėtė Prancūziją, paliko gilų pėdsaką visuomenės sąmonėje.
„Ši diena įeis į istoriją“, – pažymėjo Prancūzijos televizija.