Buvęs slaugytojas paveldėjo 50 milijonų svarų (daugiau nei 57 milijonų eurų) vertės valdą, mat DNR testas parodė, kad jis yra mirusio savininko sūnus, rašo theguardian.com.
31-erių J. Adlardas-Rogersas apie tai, jog jo tėvas buvo aristokratas Charlesas Rogersas, sužinojo po jo mirties 2018-aisiais.
Dabar vyriškis persikėlė gyventi į 6,21 kvadratinio kilometro ploto Penrose valdą Kornvalyje, kur jų šeima gyveno jau kelis šimtmečius.
„Neketinu užmiršti, iš kur esu kilęs. Aš buvau pratęs nuolat sukti galvą, kaip reikės apmokėti sąskaitas, mano gyvenimo pradžia nebuvo lengva. Tačiau dabar, kai atsidūriau čia, noriu padėti žmonėms“, – „Cornwall Live“ sakė J. Adlardas-Rogersas.
Jis pasakojo planuojantis įsteigti labdaros organizaciją, kurį padėtų netoli esančiuose Portlevene ir Helstone gyvenantiems žmonėms.
J. Adlardas-Rogersas sako jau nuo aštuonerių metų žinojęs, kad Ch. Rogersas galėjo būti jo tėtis. Jis ilgą laiką bandė atlikti DNR testą.
Praėjusią savaitę pateiktose mirties aplinkybių tyrimo išvadose nurodoma, kad Ch. Rogersas 40 metų buvo įnikęs į narkotikus, kuriuos vartojo vienumoje. Jis praėjusių metų rugpjūtį buvo rastas negyvas savo automobilyje prie į valstybės saugomų pastatų sąrašą įtraukto ūkinio pastato. Vyras buvo perdozavęs.
Valdų prižiūrėtojas buvo paskutinis asmuo, su kuriuo kalbėjo Ch. Rogersas. Prižiūrėtojas sakė, kad kurį laiką prieš mirtį Ch. Rogersas prastai maitinosi, nekreipė dėmesio į asmens higieną ir retai keitė drabužius.
Nuo pat savo persikėlimo į dvarą J. Adlardas-Rogersas mėgina daugiau sužinoti apie savo tėvo gyvenimą. Jis sakė: „Čia esu dar neilgai ir nežinau visų detalių ir smulkmenų, bet kai kurias šios painios dėlionės dalis man pavyko sudėti į visumą“.
Savo tėvą jis apibūdino kaip laisvą sielą, kuriai teko atitikti aukštus reikalavimus ir neatsilikti nuo savo brolio, Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų piloto, ir tėvo, Karališkųjų jūrų pajėgų kapitono leitenanto.
„Jis visuomet juto spaudimą ir bandė pateisinti didelius lūkesčius“, – aiškino J. Adlardas-Rogersas. Jo teigimu, Ch. Rogersą smarkiai paveikė jo brolio, „su kurie jiedu buvo labai artimi“, mirtis nuo vėžio, taip pat laikotarpis, kai jam teko tarnauti kariuomenėje Šiaurės Airijoje.
„Dabar jau apšilau kojas čia. Žmonės sako, kad man pasisekė, bet aš atiduočiau viską, jei tik galėčiau atsukti laiką atgal ir padaryti taip, kad Charlesas sužinotų, jog aš – jo sūnus. Galbūt tuomet jis būtų pasirinkęs kitokį gyvenimo kelią“, – kalbėjo J. Adlardas-Rogersas.
Prieš gaudamas testo rezultatus J. Adlardas-Rogersas, su savo mergina neseniai susilaukęs sūnaus, gyveno savivaldybės skirtame būste ir dirbo slaugytoju. Dabar jis iš Rogersų šeimos fondo kasmet gaus po 52 tūkstančius svarų (daugiau nei 59 tūkstančius eurų).
1974-aisiais šeima valdą padovanojo Nacionaliniam fondui, nepriklausomai labdaros organizacijai, saugančiai istorines vietas, mainais už galimybę šeimai čia gyventi dar tūkstantį metų.