JAV remiamos derybos dėl didelių nesutarimų prieštaringai vertinamu apsikeitimo kaliniais klausimu rengiamos pusmečiu vėliau nei planuota.
Derybos prasidės kitą dieną po 19-ųjų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose metinių. Tos „al Qaeda“ atakos paskatino JAV įsiveržti į Afganistaną ir nuversti Talibano režimą, kuris buvo suteikęs prieglobstį šios teroristinės grupuotės lyderiui Osamai bin Ladenui.
Talibanas ir Afganistano vyriausybė turi susitarti, „kaip stumti savo šalį į priekį, kad būtų sumažintas smurtas, ir suteikti tai, ko reikalauja Afganistano žmonės: sutaikytą Afganistaną su vyriausybe, kuri atspindėtų nekariaujančią šalį“, sakė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas), kuris dalyvaus derybų pradžios ceremonijoje.
Derybos turi vykti didelėje viešbučio konferencijų salėje, kurioje kėdės sustatytos laikantis socialinio atstumo ir kabo užrašai keturiomis kalbomis „Afganistano taikos derybos“.
Į prabangų viešbutį, kuriame vasario mėnesį buvo pasirašytas JAV ir Talibano susitarimas, atvėręs kelią šioms deryboms, delegatai pradėjo rinktis auštant.
Lapkritį perrinkimo sieksiantis prezidentas Donaldas Trumpas labai spaudė užbaigti ilgiausią Amerikos karą ir nori, kad visos užsienio pajėgos iš Afganistano būtų išvestos kitais metais.
Tačiau išsamiam taikos susitarimui pasiekti gali prireikti ne vienų metų. Tai priklausys nuo abiejų šalių noro derinti savo priešingas vizijas šaliai.
Talibanas, kuris atsisako pripažinti prezidento Ashrafo Ghani vyriausybę, sieks paversti Afganistaną islamo „emyratu“.
A. Ghani administracija sieks išlaikyti Vakarų remiamą konstitucinės respublikos status quo, apimantį daug teisių, įskaitant didesnes laisves moterims.