„Doner“ kebabams Europoje iškilo grėsmė: rasti sprendimą duotas pusmetis

Turkija ir Vokietija nesutaria tokiais klausimais kaip žmogaus teisių situacija Turkijoje ir kurdų protestai Vokietijos miestuose. O naujausia nesutarimų tema – „doner“ kebabai. Prieš dvejus metus Turkija kreipėsi į Europos Sąjungą su prašymu patiekalui pritaikyti „garantuoto tradicinio gaminio“ (GTG) schemą.

Jeigu Europos Sąjunga sutiktų, šis patiekalas turėtų būtų gaminamas tiksliai pagal Turkijos pateiktas specifikacijas, įkaitant reikalavimą mėsai (tinka jautiena, vištiena ir ėriena, o veršiena ir kalakutiena – netinka), instrukcijas mėsos marinavimui ir pjaustymui.

Panašu, kad šios naujienos patiko toli gražu ne visiems „doner“ kebabo, arba turkiško besisukančio kebabo, gerbėjams kitose šalyse. Vokietija tokiam Turkijos siūlymui paprieštaravo (Turkija Europos Sąjungai nepriklauso, bet pagal minimą schemą teikti iniciatyvas gali). Rugsėjo 19 dieną Europos Komisija davė pusės metų terminą šiuo klausimu rasti bendrą kalbą. Jeigu rasti kompromiso nepavyks, Komisija sprendimą dėl „doner“ kebabo įtraukimo į „garantuoto tradicinio gaminio“ schemą priims savarankiškai.

„Doner“ kebabai, taip mėgstami vokiečių, turi mažai ką bendro su gaminamais Turkijoje. Vokietijoje paplitusi variacija, kurią į šalį aštuntąjį dešimtmetį atvežė turkų darbininkai, paskui ji išpopuliarėjo ir kitose Europos šalyje – įprastai mėsa vyniojama į pitą, ant viršaus dedama kopūstų ar salotų, gardinama įvairiais padažais. Turkijoje „doner“ kebabas įprastai patiekiamas su ryžiais ar įvyniojamas į lavašą, kartu pateikiama gruzdintų bulvyčių, pomidorų ir aštrių pipirų. Stambule šis patiekalas kartais gardinamas tirpintu sūriu, o štai česnakinis padažas čia laikomas šventvagyste.