Sekmadienį paskelbta, kad suskaičiavus daugiau kaip 40 proc. balsų, 56 proc. pareiškė „ne“, o 44 proc. – „taip“. Referendumas buvo surengtas proeuropietiškos prezidentės Maia’os Sandu iniciatyva. M. Sandu taip pat siekė būti perrinkta per sekmadienį vykusį pirmąjį prezidento rinkimų turą.
Rinkimų komisijos negalutiniais rezultatais, sekmadienį vykusiame pirmajame Moldovos prezidento rinkimų ture pirmavo dabartinė proeuropietiška prezidentė M. Sandu.
Suskaičiavus daugiau kaip 40 proc. balsų, M. Sandu surinko 35 proc. balsų, todėl antrajame ture ji greičiausiai susikaus su savo pagrindiniu varžovu Alexandru Stoianoglo’u, 57-erių buvusiu prokuroru, remiamu prorusiškų socialistų.
Iki sekmadienio popietės Moldovos prezidento rinkimuose dalyvavo daugiau rinkėjų nei prieš ketverius metus vykusiame pirmajame ture.
Iki 16.00 val. (13 val. Grinvičo laiku) balsavo 39 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų, iš viso 1,1 mln. rinkėjų, pranešė vietos žiniasklaida, remdamasi Centrine rinkimų komisija. Tai per 215 000 rinkėjų daugiau nei 2020 metais.
Proeuropietiška prezidentė M. Sandu kandidatuoja antrai kadencijai buvusioje sovietinėje respublikoje, įsiterpusioje tarp Rumunijos ir Ukrainos, kuriai didelę įtaką daro Rusija.
52-erių M. Sandu yra laikoma rinkimų favorite. Naujausių apklausų duomenimis, ją palaiko maždaug 36 proc. rinkėjų.
M. Sandu turi 10 konkurentų dėl prezidento posto, todėl manoma, kad po dviejų savaičių vyks antrasis turas su antrąją vietą užėmusiu kandidatu.
Pranešama, kad tuo pat metu vykusiame referendume dėl planuojamos narystės Europos Sąjungoje (ES) įtvirtinimo konstitucijoje dalyvavo beveik trečdalis rinkimų teisę turinčių rinkėjų, o aktyvumas siekė 32,11 proc., arba 957 000 balsų, atiduotų iki 15.00 val. vietos laiku.
Dėl galimos nesėkmės referendume dėl stojimo į ES kaltina kišimąsi
Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu ėmėsi kaltinti „precedento neturintį išpuolį prieš mūsų šalies laisvę ir demokratiją“, kai daliniai rinkimų rezultatai sekmadienį parodė, kad dauguma moldavų referendume dėl prisjungimo prie Europos Sąjungos (ES) tarė „ne“.
Jei tokia baigtis pasitvirtins, tai bus didelė nesėkmė M. Sandu, kuriai pavyko užimti aukščiausią vietą pirmajame tuo pat metu vykusių prezidento rinkimų ture, tačiau jos lauks sunkus antrasis turas.
Abu balsavimai laikomi svarbiu proeuropietiško Moldovos posūkio valdant M. Sandu išbandymu, tačiau juos nustelbė būgštavimai dėl Rusijos kišimosi vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje.
Po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, M. Sandu, kuri 2020 m. įveikė Maskvos remiamą ligtolinį prezidentą, nutraukė ryšius su Maskva ir kreipėsi dėl Moldovos stojimo į ES.
Suskaičiavus 90 proc. balsų, paskelbta, kad referendume maždaug 53 proc. žmonių tarė „ne“, o beveik 47 proc. tarė „taip“, tačiau rezultatai dar gali keistis, kadangi skaičiuojami užsienyje atiduoti balsai.
M. Sandu pareiškė, kad Moldova „šiandien ir pastaraisiais mėnesiais“ susidūrė su „precedento neturinčiu išpuoliu prieš mūsų šalies laisvę ir demokratiją“, apkaltindama „nusikalstamas grupes, bendradarbiaujančias su užsienio jėgomis, priešiškomis mūsų nacionaliniams interesams“.
Kaip parodė vėlesni daliniai rezultatai, prezidento rinkimuose M. Sandu gavo 38 proc. balsų ir antrajame ture lapkričio 3 d. susigrums su savo pagrindiniu varžovu Alexandru Stoianoglo’u. Skaičiuojama, kad buvęs prokuroras, kurį remia prorusiški socialistai, surinko daugiau balsų, nei tikėtasi – 28 proc.
Netikėtas rezultatų pokytis
Ankstų pirmadienio rytą skaičiuojant paskutinius referendumo balsus, netikėtai pasikeitė rezultatas.
Kaip skelbiama portale Privesc.eu, 8.40 val. vietos laiku balsavimo rezultatai jau buvo persisvėrę į kitą pusę: už stojimą į Europos Sąjungą balsavo 50,07 proc., prieš – 49,93 proc. rinkėjų. Šiuo metu suskaičiuota beveik 99 proc. balsų.
Tiek prezidento rinkimuose, tiek referendume turi dalyvauti ne mažiau kaip trečdalis rinkimų teisę turinčių rinkėjų.
Moldova turi maždaug 2,5 milijono gyventojų.
Rinkimuose balsuoja ir šimtai tūkstančių užsienyje (daugiausia ES) bei Rusijos kontroliuojamame separatistiniame Padniestrės regione gyvenančių moldavų.
Kremlius prakalbo apie tariamas anomalijas skaičiuojant balsus
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad esą būta „anomalijų“ skaičiuojant Moldovoje per prezidento rinkimus ir referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) atiduotus balsus, ir kartu nurodė, kad šios šalies prezidentė turi „įrodyti“ teiginius apie kišimąsi į rinkimų procesą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad esą „padaugėjo“ balsų už narystę ES ir prezidentę Maią Sandu. Jis pridūrė, kad Kišiniovo mesti kaltinimai dėl „užsienio jėgų kišimosi“ yra „ganėtinai rimti“, o M. Sandu „turi pateikti įrodymų“.
ES: balsavimas Moldovoje vyko esant „precedento neturinčiam“ Rusijos kišimuisi
Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad balsavimą Moldovoje per referendumą dėl prisijungimo prie bloko ir per prezidento rinkimus temdė „precedento neturintis Rusijos kišimasis ir bauginimas“.
„Pastebėjome, kad šis balsavimas vyko esant precedento neturinčiam Rusijos ir jos įgaliotų asmenų kišimuisi ir bauginimui, siekiant destabilizuoti demokratinius procesus Moldovos Respublikoje“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.