Namų areštas skirtas buvusiam kronprincui Hamzai Bin Husseini – netikram karaliaus Abdullah II broliui, gerbiamam vietinių beduinų genčių.
Hashemite‘ų šeimos, kuri praeitame amžiuje taip pat valdė ir švenčiausią Islamo regiono Mekos miestą, Iraką ir Siriją, valdoma Jordanija visada buvo artima Jungtinių Valstijų sąjungininkė. Būtent ji buvo viena pirmųjų arabų šalių prieš tris dešimtmečius pripažinusių Izraelį.
Jordanijoje gyvena didelė pabėgėlių iš Palestinos bendruomenė, šalyje veikia ir Musulmonų brolija. Be to, šalis įsikūrusi sunitų radikalų, daugiausia Sirijoje ir Irake, ir vadinamojo Irano Pusmėnulio įtakos regione kryžkelėje. Izraelis nuolat nerimauja dėl Jordanijos stabilumo, nes bet kokia krizė gali baigtis priešiško režimo atėjimu į valdžią arba chaosu prie sienos.
Nuo tada, kai 2011 metais prasidėjo Arabų pavasario sukilimai, Jordanijoje taip pat vyko taikių protestų, tačiau situacija iš esmės išliko stabili.
Kas pastatyta ant kortos?
Stabili padėtis Jordanijoje gyvybiškai svarbi visam regionui dėl šalies vaidmens Izraelio ir Palestinos konflikte bei situacijos prie karo nualintų Sirijos ir Irako sienų. Karalystė taip pat ne kartą įrodė esanti galinga konfliktuojančių kaimynių diplomatinio numaldymo jėga. Be to, šalis ribojasi su Saudo Arabija bei Vakarų Krantu.
Šalyje daugumą iš 10 mln. gyventojų sudaro musulmonai sunitai (dauguma – natūralizuoti palestiniečiai). Karalystėje taip pat gyvena daugiau nei du milijonai registruotų Palestinos pabėgėlių ir daugiau nei 600 tūkst. sirų.
Politinė įtampa kilo kaip tik tuo metu, kai itin suprastėjo santykiai su Vakarų Krantą prisijungti ketinančiu Izraeliu. Visai neseniai Jordanijos karališkoji šeima ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu įsivėlė į „akis už akį, dantis už dantį“ stiliaus ginčą.
Kas sudrebino Hashemite‘ų rūmų pamatus?
Itin retai pasitaikančiame viešame pačios karališkosios šeimos vidaus konflikte princas Hamza paviešino šešių minučių trukmės vaizdo įrašą, kuriame neigia visus jam metamus kaltinimus. Įraše, kurį BBC perdavė jo advokatas, Hamza tvirtina „niekada nebuvęs jokio sąmokslo dalis“ ir pasmerkė valdžią už „valdymo krizę, korupciją ir kompetencijos valdyti šalį trūkumą, su kuo teko taikstytis paskutinius 15-20 metų, o situacija vis blogėja ir blogėja“.
Įtampa šeimoje nesiliauja nuo tada, kai prieš mirtį 1999 metais karalius Husseinas po 34 metų nusprendė atimti kronprinco titulą iš brolio Hassano ir savo įpėdiniu paskirti vyriausiąjį sūnų Abdullah II. Hamsa tapo antruoju eilėje prie sosto, tačiau 2004 metais titulas atiteko dabartinio karaliaus vyriausiajam sūnui Husseinui. Nuo tada Hamza laikosi atokiau nuo viešumos.
Kas tas princas Hamza?
41 metų Hamza yra vyriausias karaliaus Husseino ir jo iš Amerikos kilusios ketvirtosios žmonos, karalienės Noor, auginusios jį kaip tėvo įpėdinį, sūnus.
Į savo populiarų tėvą labai panašus Hamza palaiko artimus ryšius su Jordanijos beduinų gentimis. Jordanijos lyderiai visą laiką glaudžiai bendradarbiavo su įvairiomis beduinų gentimis ir didžiule palestiniečių, kurie po Izraelio įkūrimo 1948 metais ten rado prieglobstį, bendruomene. Jordanijos sprendimas pasirašyti su Izraeliu taikos susitarimų palestiniečių sutiktas itin nepalankiai.
Hamzai teko pačių įvairiausių pareigų, pavyzdžiui, buvo Jordanijos kariuomenės brigados vadas.
Kas dar atsidūrė už grotų?
Už grotų atsidūrė daugiau nei šešiolika su Hamza siejamų asmenų, tarp kurių jo administracijos vadovas ir keli svarbūs įtakingos Majali genties nariai. Tarp sulaikytų asmenų yra Hasanas Bin Zeidas, karališkosios šeimos narys, ir buvęs ministras Bassemas Awadallah.
B. Awadallah Jordanijoje užėmė įvairius postus, įskaitant šalies ministro pirmininko sekretoriaus, finansų ministro ir karališkojo teismo pirmininko pareigas. Iki 2018 metų jis buvo asmeninis karaliaus Abdullah pasiuntinys Saudo Arabijoje, kur palaikė artimus ryšius su kronprincu Mohammadu bin Salmanu.
Ką sako istorija?
Jordanija nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės paskelbė 1946 metais. Po dvejų metų ji įsivėlė į arabų ir Izraelio karą ir gavo Rytų Jeruzalės ir Vakarų Kranto kontrolę. Kai po 1967 metų Izraelis džiaugėsi naujomis teritorijomis, monarchas ir toliau pasiliko Al Aksos mečetės Jeruzalėje sergėtoju.
Jordanija Izraelio valstybę pripažino 1994 metais. Skirtingai nei Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas, karalystė su Izraeliu niekada neužmezgė pilnaverčių ekonominių ryšių.
Kaip sekasi ekonomikai?
Regioniniai karai kaip reikiant nustekeno Jordanijos ekonomiką, kurią dar labiau palaužė koronaviruso pandemija ir karantinas. Karalystei teks kaip reikiant susiveržti diržus ir atsilaikyti prieš naują ligos protrūkį, valdžiai teko vėl imtis judėjimo suvaržymų, kam aršiai priešinasi visuomenė.
2020 metais šalies ekonomika susitraukė 3 proc., o nedarbas praeitų metų pabaigoje ūgtelėjo 24,7 proc. – tai didžiausias skaičius per pastaruosius 25 metus. Šalis jau daug metų kliaujasi paskolomis iš Vakarų ir Persijos įlankos valstybių, dar rugpjūtį iš Jungtinių Valstijų karalystė gavo 700 mln. dolerių injekciją.