27-erių vyras kalbėdamas prancūzų televizijos kanalui „France 2“ L. Lepere‘as negalėjo tramdyti ašarų – tai pirmas jo interviu po įvykusios tragedijos.
„Vienas iš užpuolikų priėjo ir atidarė spintelę šalia manęs“, - pasakojo vyras. „Neradęs nieko įdomaus jis nuėjo prie šaldytuvo“, - pasakojimą tęsė jis.
„Jis paklausė brolio, aš šis nenorėtų ko nors atsigerti, tačiau šis jam atsakė, kad laikas tam netinkamas“, - siaubingos dienos prisiminimais dalijosi L. Lepere‘as.
„Pamaniau, kad jis ko nors ieško, gal maisto, todėl atidarys visas spinteles. Jis nuėjo prie šaldytuvo, o paskui sugrįžo atgal į tą vietą, kur slėpiausi spintelėje. Jis gėrė vandenį tiesiai virš manęs“, - pasakojimą tęsė jis.
„Girdėjau, kaip virš mano galvos teka vanduo, nes praustuvė buvo visai šalia. Pro spintelės durelių plyšį mačiau jo siluetą“, – pasakojo vyras.
„Šiek tiek sujudėjau. Nugara rėmiausi į įtrūkusį vamzdį. Jaučiau, kaip teka vanduo – siurrealistinė akimirka, visiškai siurrealistinė. Jaučiausi lyg filme. Tokius dalykus matome tik filmuose“, - pasakojo jis.
„Smegenys nustoja veikti, širdis nustoja plakti, sulaikai kvėpavimą ir lauki, nes tai – vienintelis dalykas, kurį gali daryti“, - sakė L. Lepere‘as.
Redakcijos vadovas Michelis Catalano nurodė L. Lepere‘ui pasislėpti pastato gale, kai pamatė ateinančius ginkluotus vyrus tam, kad vėliau šis galėtų suteikti policijai būtiną informaciją, rašo news.sky.com.
Nors ankštoje spintelėje pasislėpęs vyras beveik negalėjo judėti, jam pavyko surasti mobilųjį ir parašyti žinutę motinai, kuri susisiekė su policija.
„Tai nedidelė 70 cm ilgio, 90 cm pločio, 50 cm gylio spintelė. Jei pajudėčiau į vieną pusę, atsidarytų durelės, jei į kitą – atsitrenkčiau į sieną. Taigi judėti negalėjau. Supratau, kad turiu tai padaryti, net jei tai sukeltų garsą. Tomis akimirkomis, kai suskambėdavo telefonai, galėjau pajudėti“, - kino filmą primenantį pasakojimą tęsė jis.
„Kartojau sau šiuos žodžius ir tai man suteikė vilties. Gal po penkiolikos minučių man pavyko išsitraukti mobilųjį telefoną.“
„Tada supratau, kad atsirado kontaktas su išoriniu pasauliu ir tai iš tiesų pakėlė ūpą. Telefonu susisiekiau su mama“, - pasakojo jis.
L. Lepere‘o motina perdavė telefoną policijos pareigūnams, kurie palaikė ryšį su juo visą laiką iki pat pabaigos.
Būtent šios žinutės padėjo policijai koordinuoti planus ir pradėti ataką prieš brolius Kouachi.
„Policija su manimi bendravo tik vienu telefonu, o man pavyko jiems suteikti kiek įmanoma daugiau informacijos, pasitelkus savo ausis ir pojūčius“, - pasakojo vyras.
Po aštuonių valandų policijos pajėgos pradėjo ataką, per kurią buvo neutralizuoti abu užpuolikai, ir buvo padarytas galas tris dienas trukusiam terorui.